Daržovėms daug žalos daro įvairios ligos ir kenkėjai. Be bakterinių, grybinių ir virusinių daržovių ligų išskiriama dar ir fiziologinių daržovių ligų grupė. Fiziologinėmis ligomis vadinamos tokios, kurios atsiranda dėl blogai suderinto trąšų santykio, nepalankių meteorologinių sąlygų ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, pomidorų vaisių trūkinėjimas (esant drėgmės arba temperatūros svyravimams) agurkų viršūnių smailėjimas (trūkstant azoto) arba vaisiakočio smailėjimas (trūkstant kalio). Daugumas bakterinių, grybinių ir virusinių ligų persiduoda sėklomis, todėl ligoms sumažinti svarbią reikšmę turi profilaktinės kovos priemonės. Iš jų svarbiausios:
Sėjomainos laikymasis, kad tos pačios arba giminingos daržovės nebūtų auginamos po kelis metus toje pačioje vietoje.
Gilus žemės dirbimas, padedantis sunaikinti kai kuriuos žiemojančius vabzdžius ir grybinių ligų sukėlėjus.
Sistemingas piktžolių naikinimas, nes kai kurios piktžolės yra infekcinių ligų platintojos.
Augalų liekanų tvarkingas kompostavimas, išvežimas iš daržo teritorijos arba sudeginimas.
Savalaikis ligotų augalų šalinimas.
Lauke auginami pomidorai dažniausiai serga maru. Nuo šios ligos juos apsaugosime keletą kartų nupurkšdami 1% Bordo skysčiu. Pirmą kartą nupurškime, praėjus dviem savaitėms pasodinus daigus. Vėliau purškime kas 10 – 14 dienų. Likus 8 dienoms iki vaisių skynimo (pradėjus gelsti vaisiams), nebepurkškime. Iš viso galima purkšti 4 kartus. Purkštus vaisius prieš valgant būtinai nuplaukime. Bordo skystis tinka ir nuo svogūnų netikrosios miltligės, agurkų antraknozės, rauplių, askachitozės. Šias daržoves reikia purkšti ligoms išryškėjus.
Nuo ligų daugiau kenčia silpni augalai, todėl labai svarbu daržoves tręšti optimaliomis normomis. Pertręštos azotinėmis trąšomis daržovės mažiau atsparios ligoms.
Iš agurkų ligų daug žalos daro miltligė. Šios ligos apsisaugosime, jei agurkus reguliariai laistysime kalio trąšų tirpalu ir apipurkšime vario sulfato tirpalu (5 g vario sulfato į 10 1 vandens), arba tokios pat koncentracijos kalio permanganato tirpalu. Pastebėję, kad agurkai pradeda sirgti miltligė, labiau ligos pažeistus lapus nupjaukime ir pašalinkime iš daržo, o augalus nupurškime 0,05% vario sulfato tirpalu, pridėdami dar 50 g koloidinės sieros.
Ant agurkų lapų atsiradusios šviesiai žalsvos, pavandenijusios dėmelės, kurios vėliau darosi kampuotos, o ant. vaisių – apskritos įdubusios dėmelės rodo, kad agurkai pradeda sirgti bakterioze. Ištirpinkime 10-yje litrų vandens 20 g superfosfato, 7 g karbamido, 20 g kalio chlorido, 2 g mangano oksido ir 4 g vario sulfato. Palaistę agurkus šiuo tirpalu, ligą sustabdysime. Ligotus vaisius pašalinkime.
Iš kenkėjų daugiausia žalos padaro kopūstams – kopūstinės, o svogūnams – svogūninės musės, kurių lervos minta augalų šaknimis. Kopūstinių musių lervas galime sunaikinti, daigus 2 – 3 kartus palaistę 0,2% karbofoso skiediniu. Svogūninės musės lervas sunaikinsime, palaistę svogūnus medžio pelenų šarmu (500 g pelenų užpilti 10 1 karšto vandens). Jei neturime medžio pelenų, aplink daigus pabarstykime durpių ir naftalino mišinio. Chemijos pramonė kovai su daržovių ligomis ir kenkėjais gamina daug cheminių preparatų, kurie gana plačiai vartojami daržininkystės ūkiuose, tačiau reikia atsižvelgti į jų toksiškumą. Neturint galimybių nustatyti toksiškų medžiagų likučių, auginant nedidelius kiekius daržovių toksiškų pesticidų reikia atsisakyti. Daugelis kultūrinių bei laukinių augalų turi insekticidinių (vabzdžius žudančių) savybių, todėl jų nuovirais arba ištraukomis galima naikinti kai kuriuos daržovių kenkėjus. Amarus ir jaunus vikšrus naikina pomidorų lapų nuoviras, bulvienojų, kraujažolės, ramunėlių užpilai. Be to, amarams naikinti tinka svogūnų lukštų, kiaulpienių arba arkliarūgščių užpilai, česnakų ištrauka.
Pomidorų nuoviras. Jo gamybai tinka pažasti-niai išgenėti ūgliai, vegetacijos pabaigoje skinamos pomidorų viršūnės arba baigus derėti likusios antžeminės augalų dalys bei šaknys. Imama 4 kg žalios masės arba 2 kg sudžiovintų stiebų bei lapų, užpilama 10 1 vandens ir ant silpnos ugnies virinama 30 min. Po to dar 4 vai. palaikoma, kad geriau prisitrauktų. Prieš purškimą nuovirą 2-3 kartus praskieskime.
Bulvienojų užpilas. 1,5 – 2 kg žalių bulvienojų arba 0,6 – 0,8 kg džiovintų bulvienojų užpilama 10 litrų šilto vandens ir palaikoma 3 – 4 val.
Kraujažolių užpilas. Susmulkinama 800 g kraujažolės antžeminės dalies, užpilama 10 1 verdančio vandens ir palaikoma 1,5 – 2 paras.
Ramunėlių užpilas. 15 – 20 g susmulkintų ramunėlių žiedų užpilama 10 1 iki 60 – 70° pašildytu vandeniu ir palaikoma 12 valandų.
Svogūnų lukštų užpilas. 200 g sausų svogūnų lukštų užpilama 10 1 šilto vandens ir palaikoma 4 – 5 dienas.
Kiaulpienių užpilas. Užpilui gaminti tinka žiedai, lapai ir šaknys. Imama 300 – 500 g žaliavos, susmulkinama, užpilama 10 1 šilto vandens ir palaikoma 2 – 3 val.
Arkliarūgščių užpilas. Tinka lapai ir šaknys. Susmulkinama 300 g šaknų arba 400 g šaknų ir lapų, užpilama 10 1 šilto vandens ir laikoma 2 – 5 val.
Česnakų ištrauka. 0,5 kg česnakų galvučių užpilama 5 1 vandens, nusunkiama, dar kartą užpilama vandeniu ir vėl nusunkiama. Sumaišius nusunktus skysčius vandens dar Įpilama tiek, kad iš viso susidarytų 10 1 ištraukos. Tokią ištrauką sandariai užkimštuose buteliuose galima laikyti ilgesnį laiką. Purškimui imama 300 g ištraukos ir praskiedžiama 10 1 vandens.
Ruošdami bet kurį nuovirą ar užpilą, palaikę nurodytą laiką, juos iškoškime, supilkime į butelius arba stiklainius, o atliekų neišmeskime. Įmaišę jas į pūdinio krūvą, atbaidysime daržovių kenkėjus, sunaikinsime įsiveisusius kai kuriuos jų vikšrus, lervas.
Minėtieji insekticidiniai augalai žmonėms nenuodingi, tačiau pavieniams asmenims kai kurie augalai ar jų žiedadulkės gali sukelti alergiją. Nežinant organizmo reakcijos, reikia laikytis atsargumo priemonių, po darbo gerai nusiplauti rankas, veidą, augalų paliestą odą.
Reikia manyti, kad ateityje prieš daržovių ligas ir kenkėjus plačiau bus naudojami įvairūs augalai, tačiau jų efektyvumas kol kas ne visai ištirtas. Insekticidinėmis savybėmis pasižymi daugelis augalų, tačiau vieni iš jų (tabakas, pelynai) yra labai kartūs, todėl gali pakenkti kai kurių daržovių skoniui, o kiti yra nuodingi (pavyzdžiui, durnaropės), todėl jų reikia atsisakyti.
Reikiamai įvertinkime ir naudinguosius vabzdžius. Globokime boružes, kurios padeda apginti mūsų daržoves nuo amarų.
