Kova su daržovių ligomis ir kenkėjais

Daržovėms daug žalos daro įvairios ligos ir ken­kėjai. Be bakterinių, grybinių ir virusinių daržo­vių ligų išskiriama dar ir fiziologinių daržovių ligų grupė. Fiziologinėmis ligomis vadinamos tokios, ku­rios atsiranda dėl blogai suderinto trąšų santy­kio, nepalankių meteorologinių sąlygų ir kitų prie­žasčių, pavyzdžiui, pomidorų vaisių trūkinėjimas (esant drėgmės arba temperatūros svyravimams) agurkų viršūnių smailėjimas (trūkstant azoto) ar­ba vaisiakočio smailėjimas  (trūkstant kalio). Daugumas bakterinių, grybinių ir virusinių li­gų persiduoda sėklomis, todėl ligoms sumažinti svarbią reikšmę turi profilaktinės kovos priemo­nės. Iš jų svarbiausios:
Sėjomainos laikymasis, kad tos pačios arba giminingos daržovės nebūtų auginamos po kelis metus toje pačioje vietoje.
Gilus žemės dirbimas, padedantis sunaikinti kai kuriuos žiemojančius vabzdžius ir grybinių ligų sukėlėjus.
Sistemingas piktžolių naikinimas, nes kai kurios piktžolės yra infekcinių ligų platintojos.
Augalų liekanų tvarkingas kompostavimas, išvežimas  iš  daržo  teritorijos  arba  sudeginimas.
Savalaikis ligotų augalų šalinimas.
Lauke auginami pomidorai dažniausiai serga maru. Nuo šios ligos juos apsaugosime keletą kartų nupurkšdami 1% Bordo skysčiu. Pirmą kar­tą nupurškime, praėjus dviem savaitėms pasodi­nus daigus.  Vėliau  purškime  kas   10 – 14  dienų. Likus 8 dienoms iki vaisių skynimo (pradėjus gelsti vaisiams), nebepurkškime. Iš viso galima purkšti 4 kartus. Purkštus vaisius prieš valgant būtinai nuplaukime. Bordo skystis tinka ir nuo svogūnų netikrosios miltligės, agurkų antraknozės, rauplių, askachitozės. Šias daržoves reikia purkšti ligoms išryškė­jus.
Nuo ligų daugiau kenčia silpni augalai, todėl labai svarbu daržoves tręšti optimaliomis normo­mis. Pertręštos azotinėmis trąšomis daržovės ma­žiau atsparios ligoms.
Iš agurkų ligų daug žalos daro miltligė. Šios ligos apsisaugosime, jei agurkus reguliariai lais­tysime kalio trąšų tirpalu ir apipurkšime vario sulfato tirpalu (5 g vario sulfato į 10 1 vandens), arba tokios pat koncentracijos kalio permanga­nato tirpalu. Pastebėję, kad agurkai pradeda sirg­ti miltligė, labiau ligos pažeistus lapus nupjau­kime ir pašalinkime iš daržo, o augalus nupurški­me 0,05% vario sulfato tirpalu, pridėdami dar 50 g koloidinės sieros.
Ant agurkų lapų atsiradusios šviesiai žalsvos, pavandenijusios dėmelės, kurios vėliau darosi kampuotos, o ant. vaisių – apskritos įdubusios dėmelės rodo, kad agurkai pradeda sirgti bakterioze. Ištirpinkime 10-yje litrų vandens 20 g su­perfosfato, 7 g karbamido, 20 g kalio chlorido, 2 g mangano oksido ir 4 g vario sulfato. Palaistę agurkus šiuo tirpalu, ligą sustabdysime. Ligotus vaisius pašalinkime.
Iš kenkėjų daugiausia žalos padaro kopūs­tams –  kopūstinės, o svogūnams – svogūninės musės, kurių lervos minta augalų šaknimis. Kopūstinių musių lervas galime sunaikinti, daigus 2 – 3   kartus   palaistę  0,2%   karbofoso   skiediniu. Svogūninės musės lervas sunaikinsime, palaistę svogūnus medžio pelenų šarmu (500 g pelenų už­pilti 10 1 karšto vandens). Jei neturime medžio pelenų, aplink daigus pabarstykime durpių ir naftalino mišinio. Chemijos pramonė kovai su daržovių ligomis ir kenkėjais gamina daug cheminių preparatų, ku­rie gana plačiai vartojami daržininkystės ūkiuo­se, tačiau reikia atsižvelgti į jų toksiškumą. Ne­turint galimybių nustatyti toksiškų medžiagų li­kučių, auginant nedidelius kiekius daržovių tok­siškų pesticidų reikia atsisakyti. Daugelis kultūrinių bei laukinių augalų turi insekticidinių (vabzdžius žudančių) savybių, to­dėl jų nuovirais arba ištraukomis galima naikinti kai kuriuos daržovių kenkėjus. Amarus ir jaunus vikšrus naikina pomidorų lapų nuoviras, bulvienojų, kraujažolės, ramunėlių užpilai. Be to, amarams naikinti tinka svogūnų lukštų, kiaulpienių arba arkliarūgščių užpilai, čes­nakų ištrauka.
Pomidorų nuoviras. Jo gamybai tinka pažasti-niai išgenėti ūgliai, vegetacijos pabaigoje skina­mos pomidorų viršūnės arba baigus derėti liku­sios antžeminės augalų dalys bei šaknys. Imama 4 kg žalios masės arba 2 kg sudžiovintų stiebų bei lapų, užpilama 10 1 vandens ir ant silpnos ug­nies virinama 30 min. Po to dar 4 vai. palaiko­ma, kad geriau prisitrauktų. Prieš purškimą nuo­virą 2-3 kartus praskieskime.
Bulvienojų užpilas. 1,5 – 2 kg žalių bulvienojų arba 0,6 – 0,8 kg džiovintų bulvienojų užpilama 10  litrų šilto vandens ir  palaikoma 3 – 4 val.
Kraujažolių užpilas. Susmulkinama 800 g krau­jažolės antžeminės dalies, užpilama 10 1 verdan­čio vandens ir palaikoma 1,5 – 2 paras.
Ramunėlių užpilas. 15 – 20 g susmulkintų ra­munėlių žiedų užpilama 10 1 iki 60 – 70° pašildy­tu vandeniu ir palaikoma 12 valandų.
Svogūnų lukštų užpilas. 200 g sausų svogūnų lukštų užpilama 10 1 šilto vandens ir palaikoma 4 – 5 dienas.
Kiaulpienių užpilas. Užpilui gaminti tinka žie­dai, lapai ir šaknys. Imama 300 – 500 g žaliavos, susmulkinama, užpilama 10 1 šilto vandens ir pa­laikoma 2 – 3 val.
Arkliarūgščių užpilas. Tinka lapai ir šaknys. Susmulkinama 300 g šaknų arba 400 g šaknų ir lapų, užpilama 10 1 šilto vandens ir laikoma 2 – 5 val.
Česnakų ištrauka. 0,5 kg česnakų galvučių užpi­lama 5 1 vandens, nusunkiama, dar kartą užpilama vandeniu ir vėl nusunkiama. Sumaišius nusunktus skysčius vandens dar Įpilama tiek, kad iš viso susidarytų 10 1 ištraukos. Tokią ištrauką sanda­riai užkimštuose buteliuose galima laikyti ilgesnį laiką. Purškimui imama 300 g ištraukos ir pra­skiedžiama 10 1 vandens.
Ruošdami bet kurį nuovirą ar užpilą, palaikę nurodytą laiką, juos iškoškime, supilkime į bu­telius arba stiklainius, o atliekų neišmeskime. Įmaišę jas į pūdinio krūvą, atbaidysime daržovių kenkėjus, sunaikinsime įsiveisusius kai kuriuos jų vikšrus, lervas.
Minėtieji insekticidiniai augalai žmonėms ne­nuodingi, tačiau pavieniams asmenims kai kurie augalai ar jų žiedadulkės gali sukelti alergiją. Ne­žinant organizmo reakcijos, reikia laikytis atsar­gumo priemonių, po darbo gerai nusiplauti ran­kas, veidą, augalų paliestą odą.
Reikia manyti, kad ateityje prieš daržovių li­gas  ir  kenkėjus  plačiau  bus  naudojami  įvairūs augalai, tačiau jų efektyvumas kol kas ne visai ištirtas. Insekticidinėmis savybėmis pasižymi dau­gelis augalų, tačiau vieni iš jų (tabakas, pelynai) yra labai kartūs, todėl gali pakenkti kai kurių daržovių skoniui, o kiti yra nuodingi (pavyzdžiui, durnaropės), todėl jų reikia atsisakyti.
Reikiamai įvertinkime ir naudinguosius vabz­džius. Globokime boružes, kurios padeda apginti mūsų daržoves nuo amarų.

Taip pat skaitykite: