Pirmoji pagalba susižeidus sode

pirmoji-pagalbaSode vartojamais herbicidais, mineralinėmis trąšomis, pesticidais gali­ma apsinuodyti. Todėl su šiomis medžiagomis reikia elgtis atsargiai, kad jų nepatektų į burną, akis, ant veido ir kitų kūno dalių. Ypač pavojingi cheminiai junginiai vaikams, moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms. Dir­bant negalima valgyti, gerti, rūkyti. Su nuodingomis medžiagomis negali­ma dirbti ilgiau kaip 6 valandas.

Paprastai apsinuodijama chloro, fosforo, vario organiniais junginiais. Žmogus, apsinuodijęs chloro ir fosforo junginiais pro virškinimo traktą, vemia, viduriuoja, jam skauda pilvą, pro kvėpavimo takus – kosti, dūsta, jei pakenkiama akims – parausta akių junginė, skauda akis, kartais lai­kinai apankama. Nuodams patekus ant odos, ji parausta, ją degina, niežti, smulkiai išberia. Nuo šių apsinuodijimų sutrinka  nervų sistemos ir parenchiminių organų funkcija.

Žmogus apsinuodijęs fosforo organiniais junginiais, būna  susijaudinęs,  jį kamuoja  baimės jausmas, galvos skausmai, raumenų  trūkčiojimas, trau­kuliai, prakaitavimas.

Pavojingi yra vario junginių garai. Patekę ant gleivinės, ją sutraukia, dirgina ir degina. Be to, šie junginiai pažeidžia kepenis, inkstus. Jais apsinuodijama pro virškinimo traktą. Ligonis netenka apetito, atsiranda sei­lėtekis, troškulys, metalo skonis burnoje, pykina, jis vemia melsvai žalsvomis masėmis. Liežuvis, gomurys ir žiotys pasidaro melsvos spalvos. Su­trinka nervų sistemos veikla: skauda ir svaigsta galva, ligonis praranda pu­siausvyrą. Temperatūra būna žemesnė už normalią, sutrinka širdies darbas.

Pirmoji pagalba. Ligonis paguldomas gerai vėdinamoje patal­poje ir kuo skubiau šalinami nuodai iš organizmo. Išvaloma burnos ertmė tamponu arba švarios medžiagos gabalu. Išimami dantų protezai. Atpalai­duojami drabužiai. Išplaunamas skrandis: duodama gerti daug šilto van­dens ir, sudirginus liežuvio šaknį, sukeliamas dirbtinis vėmimas. Apsinuo­dijus vario ar geležies junginiais, būtina gerti pieną su žaliais kiaušiniais.

Odos paviršius, akys, viršutiniai kvėpavimo takai plaunami arba ska­laujami vandeniu.

Sutelkus pirmąją pagalbą, reikia skubiai iškviesti gydytoją arba nuvežti ligonį į ligoninę.

Nuolat dirbant su pesticidais, gali įvykti lėtinis apsinuodijimas. Šiuo atveju skundžiamasi bendru silpnumu, darbingumo sumažėjimu, dideliu nuovargiu, miego sutrikimu. Tokie ligoniai gydomi ligoninėje.

Alerginės reakcijos. Jas gali sukelti vaistai, chemikalai, maisto produk­tai, augalinės medžiagos, ypač gėlių ir žolių žiedadulkės, bičių bei gyvačių nuodai.

Dažniausiai pasitaiko greitos reakcijos: dilgėlinė ir anafilaksinis šokas. Alergenui patekus į organizmą, reakcija išsivysto per kelias minutes. Jei reakcija lengva, reikia nutraukti kontaktą su sukėlusią medžiaga. Nedel­siant nuplaunama oda, išvalomas virškinimo traktas. Duodama dimedrolio tabletė. Jei reakcija greita ir sunki, skubiai kviečiamas gydytojas, o ligonis paguldomas,  apdedamas – termoforais, jam  duodama  šiltos  arbatos.

Bičių įgėlimas. Paprastai net kelių bičių įgėlimas nepavojingas. Tačiau kartais išsivysto alergija bičių nuodams. Pavojinga, kai vabzdžiai įgelia į kaklą ir burną, nes, šioms kūno dalims paburkus, ligonis gali uždusti. [gėlimo vietoje oda parausta, patinsta, skauda ir degina, pakyla tempera­tūra. Kartais ligoniui svaigsta galva, silpna, krečia šaltis. Nukenčia šir­dies ir kraujagyslių sistema, virškinimo traktas.

Paprastai visi reiškiniai išnyksta po kelių valandų ar dienų.

Pirmoji pagalba. Įgeltą vietą nubraukti peiliu ar ištraukti ge­luonį pincetu, nespaudžiant daugiau nuodų į žaizdą. Įgėlimo vieta dezinfekuojama spiritu. Blogėjant ligonio bendrai savijautai, reikia kreiptis į gy­dytoją.

Gyvatės įkandimas. Lietuvoje yra tik viena nuodingųjų gyvačių rūšis – angis. Su ja painiojami žalčiai ir gluodenai. Tikriausias angies požymis – du ilgi nuodingieji dantys viršutiniame žandikaulyje. Žaltys turi tik dvi eiles smulkių dantukų.

Gyvatės įkandimo vietoje matomi du didesni taškai – nuodingųjų dantų žaizdelės, o dažnai ir dvi lygiagretės smulkių taškų eilės – nenuodingųjų dantų žymės. Įkandimo vietą smarkiai ir ilgai skauda, labai ištinsta. Kar­tais pro odą išsilieja kraujas. Tinimas greitai plinta. Įkandimo vietoje at­siranda pūslės.

Pirmoji pagalba. Aukščiau įkandimo vietos reikia uždėti timpą, o ant įkąstos galūnės – ledą. Nuodus galima išsiurbti burna, jei visi dan­tys sveiki ir burnos gleivinėje nėra išopėjimų. Galima išsiurbti taure, iš­spausti rankomis. Siurbti ne trumpiau kaip 10 minučių, o paskui vežti ligonį į medicinos įstaigą.

Apsinuodijimas maistu. Dažniausiai apsinuodijama sugedusiu maistu (sviestu, mėsa, dešra, grybais, konservais).

Praėjus porai valandų po valgio, ligoniui ima skaudėti pilvą, jį pykina, prasideda viduriavimas, pakyla temperatūra. Tačiau panašūs simptomai gali būti ir nėščioms moterims arba susirgus vidurių šiltine, inkstų akmen­lige, miokardo infarktu. Todėl reikia įsitikinti, ar ligonis apsinuodijo maistu ir tik tada plauti skrandį. Duoti 1 – 2 anglies tabletes su šiltu vandeniu, o nuo viduriavimo – 3 – 4 tabletes per dieną enteroseptolio, kai jo nėra, džiovintų mėlynių. Jei ir toliau ligonio būklė negerėja, reikia kreiptis j gy­dytoją.

Kaulų lūžiai ir žaizdos. Sode galima susižeisti, išsinarinti arba nusi­laužti galūnę. Susižeidus pirmiausia reikia,sustabdyti kraujavimą, uždedant ir užveržiant timpą aukščiau sužeidimo vietos. Užrašomas uždėjimo laikas, nes užveržus galima laikyti iki 2 val. Ant žaizdų dedami sterilūs tvarsčiai. Lūžusios galūnės tvirtinamos lentelėmis arba kitais įvairiais įtvarais. Nu­kentėjusiam žmogui duodama gerti šilto gėrimo, skausmą mažinančių vais­tų.

Negalima patiems atstatinėti lūžimų, išnirimų. Reikia kuo skubiau iš­kviesti gydytoją arba nukentėjusįjį vežti j ligoninę, kuo patogiau pagul­džius arba- pasodinus.

Elektros traumos. Nukentėjusi žmogų reikia skubiai išlaisvinti nuo elekt­ros srovės: atjungti srovę arba jį atitraukti nuo laido virve, lazda, lenta. Ligonis gali būti  apalpęs  arba jį gali ištikti klinikinė mirtis. Pirmiau­sia reikia patikrinti pulsą, įsitikinti, ar kilnojasi krūtinės ląsta.

Konstatavus klinikinę mirtį, kuo skubiausiai pradedama žmogų gai­vinti, o jei yra daugiau žmonių, kiti iškviečia greitąją pagalbą.

Ligonis guldomas ant nugaros geriausiai ant grindų ar ant žemės, kad būtų kietas pagrindas. Atsegami krūtinę veržiantys drabužiai, atlošiama galva. Iš burnos išimami dantų protezai, išvalomos gleivės; reikia pažiū­rėti, kad nebūtų užkritęs liežuvis. Atsiklaupus nukentėjusiojo kairėje pusėje dešinės rankos pirštais užspaudžiama nosis ir, uždėjus ant burnos serve­tėlę, gerai įkvėpus, pučiama pro burną į plaučius oro. Gerai įpūtus, turi pakilti (išsipūsti) krūtinės ląsta. Suaugusiam žmogui per minutę reikia įpūsti oro apie 12 kartų, vaikui – 20. Kartu daromas širdies masažas. Už­dėjus vieną ant kitos plaštaką spaudžiama apatinė krūtinkaulio dalis, rit­mingai visu savo kūno svoriu. Vaikui spaudžiama viena ranka. Per 15 se­kundžių 15 kartų paspaudžiama krūtinės ląsta ir 2 kartus įpučiama oro. Jei gaivina 2 žmonės, tai per 5 sekundes spaudžiama 5 kartus ir 1 kartą įpučiama oro.

Gaivinti reikia iki 30 – 60 min. Jei masažas sėkmingas, gaivinamojo oda parausta, susiaurėja vyzdžiai, miego arterijos ima  pulsuoti.

Panašiai teikiama pirmoji pagalba skenduoliui, tik ištraukus jį iš van­dens reikia iš jo plaučių ir virškinimo trakto pašalinti vandenį. Tai daroma paguldžius skenduolį ant teikiančio pagalbą žmogaus per kelį sulenktos kojos.

Atgaivintas ligonis vežamas į ligoninę.

Pirmajai pagalbai teikti reikia turėti vaistinėlę. Tinka ir vairuotojo vaistinėlė.

Taip pat skaitykite: