Jį sodo arba sodybos sklype geriausiai rengti aukštokoje sausoje vietoje, kad grindys būtų 50 cm aukščiau už patį aukščiausią gruntinio vandens lygį. Nustatyti gruntinio vandens lygį patartina taip: išmatuoti atstumą tarp žemės ir vandens paviršiaus artimiausiame šulinyje arba iškasti šurfą (gilią duobę). Paprasčiausia pusiau požeminio rūsio konstrukcija parodyta 1 pav. Jį rengiant, pirmiausia reikia iškasti reikiamo dydžio duobę ir gerai išlyginti jos sienas bei dugną. Žemės darbus geriau dirbti rankiniu būdu, nes tada esti geresnė darbo kokybė. Aptiktas filtruojamąsias vandens gyslas reikia tučtuojau užtaisyti cemento ir smėlio skiediniu, padarytu 1:1,5 (pagal masę) santykiu. Kad greičiau sustingtų, į skiedinį patartina pridėti 10% skysto stiklo arba 5% natrio aliuminato. Kad gruntas būtų sausesnis, ant išlyginto ir suplūkto duobės dugno reikia užpilti drenuojamąjį (surenkantį vandenį) stambiagrūdžio smėlio arba skaldos 8—10 cm sluoksnį, o ant jo dėti gerai išminkyto riebaus molio 20—30 cm sluoksnį (vadinamąją molio užtvarą). Molio užtvara saugo rūsį nuo gruntinio vandens ir kartu — izoliacinę medžiagą — ruberoidą, dedamą į klijuotinę hidroizoliaciją, nuo per didelio įmirkimo. Paskui duobės dugną reikia išbetonuoti 8—10 cm storio betono sluoksniu. Ant išdžiūvusio ir sukietėjusio betono vieną po kito reikia dėti 2 sluoksnius ruberoido, kuris klijuojamas karšta bitumo mastika arba grynu bitumu; ruberoidas iškerpamas su užleidimu, kad jo galus būtų galima prilenkti prie sienų. Kad padidėtų bituminės mastikos biologinis atsparumas, į ją galima dėti 3% natrio fluorido sausų miltelių. Kad būtų geresnė hidroizoliaciją, betono paviršių, prie kurio klijuojamas ruberoidas, geriau nugrun-tuoti šaltu bituminiu gruntu (30% bitumo ir 70% automobilinio benzino) ir tik tada tepti karšta mastika. Paskui, kai bituminė mastika išdžiūsta, virš hidroizoliaeijos reikia daryti 4—5 cm storio grindų viršų iš cemento skiedinio, susidedančio iš 1 dalies ką tik pagaminto 300—400 markės cemento ir 3 dalių smėlio. Kad ant betoninių grindų susidarytų tvirtas vandeniui atsparus sluoksnelis, ant ką tik sukrėsto skiedinio reikia tuojau užsijoti 1 mm storio sauso cemento sluoksnelį, o kai cementas prisigeria drėgmės, jį palyginti (nugludinti) plienine plokštele — mente.
Rūsio sienas reikia daryti iš betono, akmenų arba gerai išdegtų plytų. Plytines ir akmenines sienas iš lauko pusės tinkuoti cemento skiediniu (sudėtis 1:3) ir išdžiūvus bitumine mastika ant jų priklijuoti 2 sluoksnius ruberoido, po to daryti šoninę molio užtvarą. Ertmę tarp sienų ir specialiai padaryto medinio klojinio reikia priplūkti riebaus minto molio (25—30 cm storio sluoksnį). Rūsio sienas iš vidaus reikia tinkuoti cemento skiediniu (sudėtis 1:2) ir 2 kartus išbaltinti kalkėmis (geriausiai šviežiai gesintomis).
Rūsio perdangą (lubas) sudaro rąstų, storų lentų, papenčių juodgrindės, apteptos molio tepalu (molis, į kurį dedama 1—2 cm smulkintų šiaudų, miško samanų arba kapotos mineralinės vatos). Dėl geresnės termoizolia-cijos ant juodgrindžių patartina užpilti sluoksnį žemių. Tai apsaugo rūsį nuo įkaitimo vasarą ir peršalimo žiemą. Rūsio ventiliacijai daroma 1 arba 2 ventiliacijos 20X 20 cm pjūvio vamzdžiai, sukalti iš gerai suleistų lentų. Ventiliacijos vamzdžiai įrengiami nevienodame lygyje: vienas po lubomis, kitas — prie grindų; jei vamzdis vienas, jis dedamas palubėje.
Maisto produktams žemesnėje temperatūroje laikyti galima įsirengti rūsį ledainę. Jis susideda iš apatinės ir viršutines dalies. Apatinė, požeminė dalis įleidžiama 2—2,5 m į žemę. Darbų tvarka dedant tokio rūsio grindis, statant sienas, dedant lubas ta pati, kaip ir rengiant pusiau požeminį rūsį. Požeminėje rūsio dalyje atitveriama speciali patalpa ledui arba sniegui — „aruodas”, kuris užima iki 40% grindų ploto. „Aruodo” dugne reikia padaryti nedidelį nuolaidumą į vidurį su trapu (nuotėkiu) tirpsmo vandeniui susirinkti į padėklą arba skardą. Ledą į „aruodą” reikia krauti dideliais gabalais, prigrudant ledo trupinių į plyšius ir sluoksnius užberiant rupia druska, kad ledas sušaltų į vieną luitą. Kad ledas ilgiau laikytųsi, jį reikia pridengti šilumine izoliacija. Tam geriausiai tinka nesutrupinti ruginiai arba kvietiniai šiaudai, dedant 30 cm sluoksnį. Įeiti į rūsį perdangoje iškertama anga, ties ja pastatomos kopėčios. Tiek rūsio ledainės perdangą, tiek angą būtina gerai izoliuoti nuo šilumos.
Viršutinė patalpos dalis dažnai panaudojama įvairiems ūkio reikalams. Iš lauko pusės per visą rūsio perimetrą įrengiama vandens nepraleidžianti priegrinda (iš molio su skalda, betono arba velėnų) su nedideliu nuolydžiu nuo rūsio.
Kartą per metus rūsį patartina išvalyti, išplauti, išvėdinti.
Dezinfekcijos sumetimais rūsio sienas reikia kasmet baltinti kalkėmis, geriausiai šviežiai gesintomis. Jei atsiranda pelėsių, apipelijusias vietas galima išplauti 5% alūno arba 10% vario sulfato tirpalu. Rūsį džiovinti ir dezinfekuoti reikia prieš 1—2 mėnesius iki produktų sunešimo.
