Rūsys sode

rūsys
rūsys

Rūsys sode.

Jį sodo arba sodybos sklype geriau­siai rengti aukštokoje sausoje vietoje, kad grindys būtų 50 cm aukščiau už patį aukš­čiausią gruntinio vandens lygį. Nustatyti gruntinio vandens lygį patartina taip: išma­tuoti atstumą tarp žemės ir vandens pavir­šiaus artimiausiame šulinyje arba iškasti šurfą (gilią duobę). Paprasčiausia pusiau po­žeminio rūsio konstrukcija parodyta 1 pav. Jį rengiant, pirmiausia reikia iškasti reikia­mo dydžio duobę ir gerai išlyginti jos sie­nas bei dugną. Žemės darbus geriau dirbti rankiniu būdu, nes tada esti geresnė darbo kokybė. Aptiktas filtruojamąsias vandens gyslas reikia tučtuojau užtaisyti cemento ir smėlio skiediniu, padarytu 1:1,5 (pagal masę) santykiu. Kad greičiau sustingtų, į skiedinį patartina pridėti 10% skysto stiklo arba 5% natrio aliuminato. Kad gruntas būtų sauses­nis, ant išlyginto ir suplūkto duobės dugno reikia užpilti drenuojamąjį (surenkantį van­denį) stambiagrūdžio smėlio arba skaldos 8—10 cm sluoksnį, o ant jo dėti gerai išmin­kyto riebaus molio 20—30 cm sluoksnį (vadinamąją molio užtvarą). Molio užtvara saugo rūsį nuo gruntinio vandens ir kar­tu — izoliacinę medžiagą — ruberoidą, de­damą į klijuotinę hidroizoliaciją, nuo per didelio įmirkimo. Paskui duobės dugną reikia išbetonuoti 8—10 cm storio betono sluoksniu. Ant išdžiūvusio ir sukietėjusio betono vieną po kito reikia dėti 2 sluoksnius ruberoido, kuris klijuojamas karšta bitumo mastika ar­ba grynu bitumu; ruberoidas iškerpamas su užleidimu, kad jo galus būtų galima prilenkti prie sienų. Kad padidėtų bituminės mastikos biologinis atsparumas, į ją galima dėti 3% natrio fluorido sausų miltelių. Kad būtų ge­resnė hidroizoliaciją, betono paviršių, prie kurio klijuojamas ruberoidas, geriau nugrun-tuoti šaltu bituminiu gruntu (30% bitumo ir 70% automobilinio benzino) ir tik tada tepti karšta mastika. Paskui, kai bituminė mastika išdžiūsta, virš hidroizoliaeijos reikia daryti 4—5 cm storio grindų viršų iš cemento skiedinio, susidedančio iš 1 dalies ką tik paga­minto 300—400 markės cemento ir 3 dalių smėlio. Kad ant betoninių grindų susidarytų tvirtas vandeniui atsparus sluoksnelis, ant ką tik sukrėsto skiedinio reikia tuojau užsijoti 1 mm storio sauso cemento sluoksnelį, o kai cementas prisigeria drėgmės, jį palyginti (nugludinti)     plienine     plokštele — mente.

Rūsio sienas reikia daryti iš betono, ak­menų arba gerai išdegtų plytų. Plytines ir akmenines sienas iš lauko pusės tinkuoti cemento skiediniu (sudėtis 1:3) ir išdžiūvus bitumine mastika ant jų priklijuoti 2 sluoks­nius ruberoido, po to daryti šoninę molio užtvarą. Ertmę tarp sienų ir specialiai pada­ryto medinio klojinio reikia priplūkti rie­baus minto molio (25—30 cm storio sluoks­nį). Rūsio sienas iš vidaus reikia tinkuoti ce­mento skiediniu (sudėtis 1:2) ir 2 kartus išbaltinti kalkėmis (geriausiai šviežiai gesintomis).

Rūsio perdangą (lubas) sudaro rąstų, sto­rų lentų, papenčių juodgrindės, apteptos molio tepalu (molis, į kurį dedama 1—2 cm smulkintų šiaudų, miško samanų arba kapotos mineralinės vatos). Dėl geresnės termoizolia-cijos ant juodgrindžių patartina užpilti sluoksnį žemių. Tai apsaugo rūsį nuo įkai­timo vasarą ir peršalimo žiemą. Rūsio ven­tiliacijai daroma 1 arba 2 ventiliacijos 20X 20 cm pjūvio vamzdžiai, sukalti iš gerai suleis­tų lentų. Ventiliacijos vamzdžiai įrengiami nevienodame lygyje: vienas po lubomis, ki­tas — prie grindų; jei vamzdis vienas, jis de­damas palubėje.

Maisto produktams žemesnėje tempera­tūroje laikyti galima įsirengti rūsį ledainę. Jis susideda iš apatinės ir viršutines dalies. Apatinė, požeminė dalis įleidžia­ma 2—2,5 m į žemę. Darbų tvarka dedant tokio rūsio grindis, statant sienas, dedant lubas ta pati, kaip ir rengiant pusiau pože­minį rūsį. Požeminėje rūsio dalyje atitve­riama speciali patalpa ledui arba sniegui — „aruodas“, kuris užima iki 40% grindų plo­to. „Aruodo“ dugne reikia padaryti nedidelį nuolaidumą į vidurį su trapu (nuotėkiu) tirpsmo vandeniui susirinkti į padėklą arba skardą. Ledą į „aruodą“ reikia krauti dide­liais gabalais, prigrudant ledo trupinių į plyšius ir sluoksnius užberiant rupia druska, kad ledas sušaltų į vieną luitą. Kad ledas il­giau laikytųsi, jį reikia pridengti šilumine izoliacija. Tam geriausiai tinka nesutrupinti ruginiai arba kvietiniai šiaudai, dedant 30 cm sluoksnį. Įeiti į rūsį perdangoje iškertama anga, ties ja pastatomos kopėčios. Tiek rūsio ledainės perdangą, tiek angą būtina gerai izoliuoti nuo šilumos.

Viršutinė patalpos dalis dažnai panaudo­jama įvairiems ūkio reikalams. Iš lauko pusės per visą rūsio perimetrą įrengiama vandens nepraleidžianti priegrinda (iš molio su skal­da, betono arba velėnų) su nedideliu nuo­lydžiu nuo rūsio.

Kartą per metus rūsį patartina išvalyti, išplauti, išvėdinti.

Dezinfekcijos sumetimais rūsio sienas reikia  kasmet   baltinti   kalkėmis,   geriausiai šviežiai gesintomis. Jei atsiranda pelėsių, apipelijusias vietas galima išplauti 5% alū­no arba 10% vario sulfato tirpalu. Rūsį džiovinti ir dezinfekuoti reikia prieš 1—2 mėnesius iki produktų sunešimo.