Mažuose sklypuose daržovės sėjamos rankomis, todėl ir sėjimo būdą galima pasirinkti įvairų. Sėti pakrikai, eilėmis, juostomis ir lizdais.
Pakrika sėja taikoma tiktai greit dygstančioms ir greit augančioms ankstyvosioms daržovėms, pavyzdžiui, krapams, ridikėliams. Pakrikai pasėtos daržovės vienodžiau išnaudoja maitinamąjį plotą. Piktžolėtoje dirvoje pakrika sėja netinka, nes sunku ravėti.
Eilėmis sėjamos daržovės skersai arba išilgai lysvės į tam tikrais atstumais kauptuko smaigaliu padarytus griovelius. Grioveliai bus tiesūs, jei juos darysime pagal ištemptą virvę. Tvarkingai pasėtas daržoves lengviau prižiūrėti, be to, jos, gaudamos vienodą apšvietimą, geriau auga ir vystosi
Juostomis daržovės sėjamos po dvi eiles išilgai arba skersai lysvės arba lygioje dirvoje. Šis sėjos būdas tinka aukštaūgėms pupelėms, žirniams ir kitoms daržovėms.
Lizdais sėjamos tos daržovės, kurioms reikia didelio maitinamojo ploto, o sėklų daigumas prastas, pavyzdžiui, moliūgai, arbūzai . Pasėjus po vieną sėklą, gali likti daug tuščių vietų. Bet kuriuo būdu pasėtas sėklas reikia užberti žemėmis, durpių ir mėšlo pūdinio mišiniu. Tada po lietaus ar laistymo nesusidaro plutelė, daržovės greičiau sudygsta.
Sėjos gylis priklauso nuo sėklų stambumo, sėjos laiko ir dirvos savybių. Smulkios, greit dygstančios sėklos sėjamos sekliau (griežčiai, ropės), o lėtai dygstančios sėklos sėjamos giliau (morkos, petražolės, svogūnai). Sekliai įterpus lėtai dygstančias sėklas, viršutinis dirvos sluoksnis greit išdžiūsta ir trūksta drėgmės sėkloms sudygti. Anksti sėjant galima įterpti sekliau, nes tuo metu būna daugiau drėgmės, ne taip greit džiūsta dirvos paviršius. Lengvose, puriose, šiltose dirvose daržovės sėjamos giliau, o sunkiose, šaltose ir šlapiose dirvose – sekliau
Smulkias sėklas (pavyzdžiui, morkų, petražolių, svogūnų, salotų, ropių) sekime 1,5 – 2 cm gyliu, vidutinio stambumo (burokėlių, agurkų, ridikėlių, špinatų) 2 – 3 cm gyliu ir stambias sėklas (pupelių, žirnių, moliūgų ir pan.) 3 – 5 cm gyliu.
Sodindami daržoves daigais (kopūstus, pomidorus) pirmiausia, ištempę virvelę, sužymėkime atstumus tarp eilių, tada kas 40 – 60 cm iškaskime duobutes, į jas pripilkime vandens ir jam susigėrus sodinkime. Daigus sodinkime iki pirmųjų apatinių lapų. Kopūstams labai svarbu neužpilti viršutinių augimo pumpurų. Peraugusius daigus, ypač pomidorų, reikia sodinti gulsčiai, viršūnes nukreipiant pagal sodinimo eilę į tą pačią pusę. Giliai pasodinus šaknys pakliūna į šaltesnį ir mažiau derlingą dirvos sluoksnį, todėl blogiau vystosi.
Svogūnų ir salierų daigus reikia sodinti tokiu pat gyliu, kokiu augo iki sodinimo į lauką. Per giliai pasodinti ilgiau bręsta ir blogiau laikosi.
Sodindami smulkius daigus, darykime reikiamu gyliu ištisinį griovelį, palaistykime jį, išdėliokime daigus ir po to sodinkime.
