Špinatas – dažnai auginama vienmetė daržovė, kurios lapuose yra 0,3 – 1,4 proc. cukrų ir 2,2 – 3 proc. baltymų. Ypač špinatas vertinamas dėl didelio vitaminų kiekio (С, В, В2, Е, D, Р, А). Taip pat špinatas turi daug vertingų mineralinių medžiagų, pvz., vario ir geležies.
Pagal geležies kiekį špinatas yra pirmoje vietoje tarp visų daržovių. Taip pat špinato lapuose gausu kalio, cholino ir jodo. Špinatuose, ypač jiems pražydėjus, yra pakankamai daug oksalo rūgšties, kuri suriša kalcį, ir šie junginiai lieka žmogaus organizme. Todėl špinatą reikia naudoti maistui iki jo žydėjimo.
Špinatas pasėjamas per kelis etapus, kas 10 – 12 dienų. Pirmą kartą – kai tik būna pasirengęs dirvožemis. Reikia prisiminti, jog esant aukštesnei oro temperatūrai ir mažesnei drėgmei špinatas greitai išdygsta.
Sėti špinatus reikia taip, kaip ir salotas, tarpueiliai turi būti 15 – 20 cm, o atstumas nuo vieno augalo iki kito turi būti 8 – 10 cm. Norint sulaukti špinatų derliaus rudenį, juos pasėti reikia liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje. Špinatą jau galima naudoti maistui praėjus 20 – 30 dienų po pasodinimo. Špinatai mėgsta kai yra tręšiami azotinėmis trąšomis.