Alpinariumas

alpinariumas
alpinariumas

Alpinariumas

– tai tarsi nedidelis Alpių kalnelis sode. Jį galima įrengti ant statesnių šlaitų, aikštelėse, reikalaujančiose rekultivacijos pasibaigus statybos darbams, ten, kur dirva kieta ir net vietose, visai netinkamose ūkiniams tikslams.

Alpinariumai populiarūs ne tik dėl praktiškumo. Jie – savotiška gyvosios ir negyvosios gamtos sintezė. Akmenų fone spalvos atrodo ryškesnės, švaresnės ir sodresnės, o augalai savo gamtinėje aplinkoje atrodo natūraliai ir organiškai.

Alpinariumams skirti augalai turi būti gražios formos, ilgai žydėti arba turėti dekoratyvius lapus. Jų užimamas plotas turi išliekti dekoratyvus visą šiltąjį sezoną, o akmenuotą kalnelį turi būti lengva prižiūrėti.

Alpinariumo vieta

Jeigu sklype yra natūraliai nelygių vietų (nuokalnė, aukštumėlė, nedidelis pylimas), tai geriausios vietos alpinariumui.

Alpinariumas turėtų būti kuriamas saulėtoje vietoje, nors parinkus saukės nereikalujančius augalus, jį galima įkurti ir šešėlyje. Alpinariumui tinka sklypo pietryčių ar pietų pusė (šiaurinėje pusėje įrengtame alpinariume augs tik pusiau pavėsyje klestintys augalai).

Akmeninio kalnelio kūrėjui būtina prisiminti šio landšafto architektūros elemento specifiką. Ji kuriama gėrėtis iš nedidelio atstumo, o iš toli matosi tik jos kontūrai. Todėl reikia apgalvoti priėjimus prie alpinariumo, sukurti atitinkamą šalia esantį landšaftą. Alpinariumas turėtų būti kuriamas saulėtoje vietoje.

Alpinariumo įrengimas

Panašiausias į tikrą Alpių kraštovaizdžio  fragmentą alpinariumas  statomas kalvos šlaite, kur tarp akmenų sodinami tam tinkami augalai.

Suprojektavus alpinariumo kalnelį ir jį supančią aplinką, galima imtis statybos. Pažymimi būsimi alpinariumo, takelių ir apžvalgos aikštelių kontūrai. Jei alpinariumą ketinate įrengti lygioje derlingoje vietoje, visas dirvožemis toje vietoje nuimamas. Gruntas, sumaišytas su smėliu ir smulkiu žvyru galės būti panaudotas kaip derlingas substratas sodinant augalus ir tarpams tarp akmenų užpildyti. Į paruoštą aikštelę atvežamas stambus gargždas, smėlis, sudužusios plytos ir kitos statybinių medžiagų liekanos. Iš jų sukuriamas būsimo kalnelio reljefas. Po to, reikiamose vietose sudedami didžiausi akmenys ar jų grupės. Šį darbą geriau patikėti specialią įrangą ir praktikos turintiems žmonėms, nes dirbdami su sunkiais rieduliais tam nepasiruošę darbininkai dažnai patiria traumas. Padėjus pagrindinius akmenis, kalnelis apipilamas 10 cm derlingo grunto sluoksniu. Po to dėliojami kiti akmenys ir sodinami augalai.

Patartina rudenį paruošti dirvą, jei reikia, supilti kalnelį, o susigulėjus per žiemą, pavasarį statyti akmenis ir sodinti tarp jų augalus. Ruošiamas alpinariumas.