Apželdinimas Vijokliniais augalais

Vijokliniai ir šliaužiantys augalai – augalų grupė, kuriai priklausantys augalai naudojami vertikaliam apželdinimui, t.y. sienų, tvorų, terasų, stulpų, balkonų dekoravimui, taip pat sodinimui vejoje (ten galima iš jų formuoti kolonas, piramides ir pan.). Tai puikus fonas gėlynams.

Vijokliniai augalai gali papuošti bet kokio dydžio ir bet kokios formos sodą. Kai kurie iš šių augalų, pavyzdžiui, lapagerija (Lapageria) arba pasiflora (Pasiflora), dėmesį pritraukia išskirtiniu žiedų grožiu. Kiti, pavyzdžiui, vijokliniai sausmedžiai (Lonicera periclymenum), vertinami dėl jų skleidžiamo švelnaus ir gaivaus kvapo.

Daugelis vijoklių rūšių vertinamos dėl savo vešlios ir gražios lapijos, kuri gali išlikti patraukli ištisus metus, pavyzdžiui, visžalių augalų, arba džiuginti ryškiomis rudeninėmis spalvomis, kaip, pavyzdžiui, vinvyčiai (Parthenocissus) arba vynmedžiai (Vitis coignetiae). Elegantiška vijoklinių augalų išvaizda netgi jau be lapų „rūbo” augalų stiebai ir žiemos metu džiugina akį. Pakankamai daug vijoklinių rūšių augalų dera, suaugindami uogas ar vaisius.

Vertikalaus apželdinimo metodika

Vijokliniai augalai „lipa” į viršų – prie atramos prisitvirtina orinėmis arba pridėtinėmis šaknimis, kaip, pavyzdžiui, paprastoji gebenė (Hedera), arba prikimba ūgliukais, kaip penkialapis vinvytis (Parthenocissus quinquefolia). Šie augalai gali prikibti prie bet kokio paviršiaus, svarbiausia, kad jis turėtų pakankamą atraminių taškų kiekį, pavyzdžiui, sienų, medžių kamienų, ir jiems nereikia įrengti papildomų atramų.

Medinės, iš lentelių padarytos atramos, špagato siūlai ar viela reikalingi tik jauniems augalams, o vėliau jie patys patikimai prikimba prie paviršiaus ir auga savarankiškai. Vijokliniai augalai su pridėtinėmis šaknimis sėkmingai įsitvirtina ir kuo puikiausiai želia ant horizontalaus paviršiaus.

Kai kurie vijokliniai augalai apsiveja atramą tarsi spiralė (priklausomai nuo morfologinės sandaros – pagal laikrodžio rodyklę arba prieš ją). Taigi, vijokliniai sausmedžiai (Lonicera periclymenum) ir manetijos (Manettia inflata) „sukasi” pagal laikrodžio rodyklę, o Sandersono ceropegijos (Ceropegia sandersonii) ir visterijos (Wisteria sinensis) – priešingai. Joms reikalinga nuolatinė atrama (paprastai tai tinklelis arba ištempta viela). Jie taip pat sėkmingai gali apsivyti aplink medį arba krūmą.

Kai kurios vijoklinių augalų rūšys, pavyzdžiui, raganė (Clematis) arba kai kurios nasturtų (Tyopaeolum) rūšys prie atramos prisitvirtina besipinančių lapkočių pagalba. Daugelis kitų rūšių turi „ūselius” ir jais prikimba prie atramos. Šie ūsiukai – modifikuoti lapai arba lapkočiai (pavyzdžiui, ląstenės (Bignonia capreolata) ir kvapiojo pelėžirnio (Lathyrus odoratus)), pažastiniai lapai (pasiflora (Pasiflora)), arba viršutiniai ūgliai (vynuogės). Vynvyčių (Parthenocissus) ūselių galuose susidaro disko pavidalo praplatėjimai, kuriais augalai ir prisitvirtina prie atramos.

Šliaužiančios, prikimbančios ir horizontaliai augančios vijoklinių augalų rūšys, tokios kaip indinis laukuras (Quisqualis indica) ir plikažiedis jazminaitis (Jasminum nudiflorum), užaugina ilgus, lanksčius stiebus, kurie labai lengvai prisitvirtina prie atramų. Juos, siekiant didesnio dekoratyvumo, reikia rišti prie tinklelio arba ištemptos vielos arba leisti jiems laisvai priaugti prie sienos arba išilgai akmeninės sienelės. Kai kuriais atvejais šie augalai naudojami dirvožemio dangai. Kai kurios rūšys, įskaitant vijoklines rožes ir įvairias katuogių (Rubus) rūšis, turi ir bukus, tiek ir smailius spyglius, padedančius joms įsikibti į stulpus ir medžių ar krūmų šakas.

Apšviesta ir užuovėjinė pusė

Švelnesnio klimato rajonuose nuo vėjo sauganti siena užtikrina reikalingas mikroklimatines sąlygas šiltamėgiams ir egzotiniams vijokliniams augalams. Papildomai šildant žiemos periodu, tokiomis sąlygomis puikiai auga rausvoji vaiskė (Lapageria rosea) ir gausiai žydi melsvoji pasiflora (Passiflora caerulea). Sienos sugeriamų saulės spindulių šiluma įtakoja ūglių subrendimą, taigi jie kur kas lengviau žiemoja. Žiemą šalia sienos temperatūra keliais laipsniais aukštesnė. Jei žydėjimo metu pasitaiko šalnų, vijoklinių augalų nesodinkite ten, kur jų pumpurus rytinėmis valandomis apšviečia saulė, nes per greitai atitirpdami jie gali nukentėti. Prie vijoklinių augalų pasodinkite saulę mėgstančius žolinius ir svogūninius augalus – jie augalo šaknims suteiks pavėsį.

Pavėsinga ir priešvėjinė pusė

Šalia pavėsingos sienos, nukreiptos į šiaurę ir gairinamos šaltų žiemos vėjų, geriausia sodinti stiprius, šalčiui atsparius augalus – gebenę arba sausmedį. Pavėsingose vietose rekomenduojama sodinti tas gebenių rūšis, kurios turi žalius lapus, nes augalai margais ar geltonais lapais reikalauja daugiau šviesos, be to, jie mėgsta šilumą.

Taip pat skaitykite: