Gyvatvorės sodinimas

Gyvatvorėtai linijinis, viena ar dviem eilėmis sodinamų medžių ir krūmų, vienas nuo kito sodinamų labai mažu atstumu, želdinys. Pagal aukštį gyvatvorės skirstomos į žemas – nuo 0,5 iki 1 metro, vidutines – 1 – 1,5 metro ir aukštas – aukštesnes nei 2 metrai. Žemesnės nei pusė metro gyvatvorės naudojamos takelių, gėlynų, vejų ir klombų riboms žymėti.

Pagal savo formą gyvatvorės gali būti laisvai augančios ir kerpamos (formuojamos). Dažniausiai kerpamos žemos gyvatvorės, tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai meniškai formuojamos ir aukštos gyvatvorės. Gyvatvorės iš gražiai žydinčių krūmų ir medžių, mezgančių dekoratyvius vaisius, karpomos rečiau (dažnai karpant pablogėja žydėjimas ir derėjimas). Ypatingai tvirtomis ir patikimomis laikomos nepraeinamos gyvatvorės, gaunamos surišant ir suauginant medžių ir krūmų ūglius, augančius „iš kelmų”. Geresnę apsaugą suteikia karpomos gyvatvorės: jos gali tapti tokios tankios, kad pro jas nebepralenda net ir labai smulkūs gyvūnai.

Kad pasodinti augalai gerai vystytųsi, labai svarbu prieš sodinukų sodinimą gerai paruošti dirvą. Tai daroma rudenį, iš karto po to, kai pageltonuoja medžių lapai. Pažeistos medžių šaknys spės užgyti iki pradės šalti, iki pašalo pilnai susigulės dirva.

Išilgai projektuojamos gyvatvorės pagal ištemptą virvelę yra iškasamas 40 – 60 cm gylio griovys. Griovio plotis priklauso nuo eilučių kiekio. Vienos eilės gyvatvorei reikia 50 – 60 cm pločio, dviejų eilių – 80 – 100 cm ir platesnio griovio. Į jo dugną pripilama iš viršaus nukastos žemės (ji kur kas derlingesnė), taip pat dedama mėšlo, komposto arba durpių. Mėšlu negalima tręšti tik sodinant spygliuočių medžių rūšis, ypač jei tai yra balteglės arba kėniai. Geriausia į gyvatvores sodinti 2 – 3 metų sodinukus; jei tai spygliuočiai, tuomet sodinukai turėtų būti 3 – 4 metų. Suaugę augalai naudojami tik gyvatvorėms iš lėtai augančių  ir vertingų skiepytų spygliuočių ir krūmų rūšių – alyvų, rožių ir kt.

Augalai sodinami taip, kad šaknų kaklelis būtų lygiai su žemės paviršiumi arba 1 – 2 cm giliau. Augalų išdėstymas priklauso nuo eilučių kiekio, augimo spartos ir pasodintų augalų šaknų vystymosi charakteristikų. Greitai augantys augalai sodinami rečiau, lėtai augantys – tankiau. Kai sodinama viena eilutė, tarp sodinukų paliekami 20 – 25 cm tarpai, kai gyvatvorė dviejų eilių – 30 – 50 cm, o tarp eilių – 30 – 60 cm. Tam, kad pasodinti augaliukai turėtų atramą, išilgai eilės, 30 – 40 cm aukštyje nuo žemės, galima įtvirtinti ilgą lentą. Vienos eilės gyvatvores galima kurti iš augalų tankiomis šakelėmis ir duodančių daug ūglių; tai gali būti įvairių rūšių lanksvos, gudobelės, alpiniai serbentai ir kt. Dviejų eilių gyvatvorės sodinamos iš augalų „puriomis” šakomis (geltonoji akacija, šaltalankis ir kt.).

Ypatingas gyvatvorių tipas yra ankščiau minėta nepraeinama gyvatvorė – labai tanki ir nepralaidi. Ją galima išauginti tokiu būdu: į vieną eilę sodinamos tos medžių veislės (pirmiausia – gudobelė), kurios lengvai gali suaugti šakelėmis. Atstumai tarp augalų neturėtų būti didesni nei 15 – 20 cm. Arba iš karto prieš sodinimą, arba pirmais augimo metais medeliai genimi, virš žemės paliekant tik 10 cm ūglius. Sekantį pavasarį ant šakelių pasirodo ūgliukai. Iš jų paliekami tik patys stipriausi ir tik tie, kurie yra išsidėstę būsimosios gyvatvorės plokštumoje. Likę ūgliai nukreipiami 40 – 50 laipsnių kampu į horizontą ir perkryžiuojami su kaimyninių augalų ūgliais, prieš tai jų sujungimo vietose įpjovus žievę. Naudojant šį metodą, šakelės viena su kita daug greičiau suauga. Ūglių viršūnės virš sujungimo vietos nukirpamos pagal liniją, kuri būtų lygiagreti dirvos paviršiui. Sekančiais metais procedūra pakartojama su kitais stipriais, naujai išaugusiais ūgliais. Tokiu būdu per keletą metų gaunama tanki ir nepralaidi gyvatvorė. Suauginta gyvatvorė kiekvienais metais turi būti reguliariai genima.

Gyvatvorės įveisimo klaidos

Neteisingas augalų pasodinimas ir prasta gyvatvorės augalų priežiūra:

  • Pavyzdžiui, augalai pasodinti į pernelyg seklų (iki 20 – 25 cm gylio) griovelį, į sausą dirvą, neįberiant trąšų. Augalų šaknys buvo perdžiovintos ir blogai paskleistos sodinant į griovį, o dirva aplink pasodintus augalus nebuvo sutankinta.
  • Jei gyvatvorė pasodinta aukštų medžių pavėsyje taip, kad jai augant medžių kamienai atsidurs viduryje gyvatvorės.
  • Jei krūmai negauna pakankamo šviesos ir maisto medžiagų kiekio, jie tiesiog prastai auga, gyvatvorė būna nelygi ir atrodo neestetiškai. Po medžiais galima sodinti žemaūges gyvatvores, jas formuojant iš pavėsį mėgstančių krūmelių, pavyzdžiui, alpinių serbentų, lanksvų ir kt.
  • Vienoje eilėje susodintos kelios medžių rūšys. Gyvatvores iš dviejų medžių rūšių galima suformuoti tik tada, kai kiekviena augalų rūšis sodinama atskiroje eilėje.
  • Spygliuočių medžių gyvatvorė pasodinta trimis ar daugiau eilėmis. Šiuo atveju viduryje augantys medžiai numeta spyglius ir nudžiūna, o iš vidurinių eilių pašalinti nudžiuvusias šakeles pakankamai sudėtinga. Spygliuočių gyvatvorę geriausia sodinti viena arba dviem eilėmis.

Neteisingas, retas ir netinkamu laiku atliktas genėjimas.

Toks genėjimas lemia apatinės augalo dalies „nuplikimą”. Jei gyvatvorė apačioje pernelyg reta, ją būtina atnaujinti, augalus nupjaunant „iki kelmo” – virš žemės paliekant tik keletą centimetrų, ir pradėti auginti gyvatvorę iš naujo. Šios procedūros negalima taikyti tik spygliuočių gyvatvorėms.

Taip pat skaitykite: