Spalvinis efektas labiausiai priklauso nuo viename ar kitame sodo kampelyje esančio apšvietimo lygio. Apšviestoje vietoje ryškios ir tamsios, sugeriančios šviesą spalvos atrodo ryškiau nei blankūs ir šviesūs tonai.
Pastaruosius geriausia naudoti tuose sodo kampeliuose, kur pavėsis, o taip pat tokiose kompozicijose, kuriomis malonu gerėtis vakarėjant. Jei siena arba kita atrama jau nudažyta ryškia spalva, prie jos reikia parinkti tokius augalus, kurių žiedai arba lapai būtų blyškūs (aišku, jei jūs nenorite sukurti tokios kompozicijos, į kurią žiūrint raibtų akys).
Spalvinė augalų žiedų gama
Vijoklinių augalų žiedai nuspalvinti visomis vaivorykštės spalvomis – nuo tamsiai violetinių raganės „Etoile Violete” (Clematis ‘Etoile Violette’) žiedų iki raudonų stambiažiedės ląstenės (Campsis radicans) ir baltai kreminių Araujia sericifera žiedų. Paprastai ryškiažiedžiai vijokliniai augalai išsiskiria greitu augimu, todėl, jei nesiruošiate jų karpyti ar kitaip mažinti jų ūgio, sode jiems reikia parinkti vietą itin apgalvotai. Augalai blyškiais žiedynais, pavyzdžiui, rausvažiedės kalninės raganės „Elizabeth” (Clematis montana var. rubens ‘Elizabeth’) puikiai tinka šviesių atspalvių kompozicijų kūrimui.
Spalvinė augalų lapijos ir vaisių gama
Vijoklinių augalų lapijos spalva vertinama ne mažiau nei žiedų spalvingumas. Lapiją galima panaudoti kaip foną kontrastinį atspalvį turintiems augalams arba, atvirkščiai, sukurti vieno atspalvio kompoziciją. Geltoni aukštalipių „Aureus” apynių (Humulus lupulus ‘Aureus’) lapai, įrėminti tamsiame fone, tampa beveik auksiniai. Dar efektyviau atrodo margalapės aktinidijos (Actinidia kolomikta) lapai, kurie tarsi aptaškyti kreminėmis, baltomis ir rausvomis dėmėmis. Smailialapės gebenės rūšys taip pat labai patrauklios, nes šis augalas visžalis ir sodą puošia ištisus metus. Kai kurie vijokliniai augalai užaugina vaisius, kurie savo spalvingumu niekuo nenusileidžia žiedams (stambiavaisės akebijos (Akebia quinata) vaisiai (alyvinės spalvos), vijoklinis erškėtis (Billardiera longiflora) (vaisiai mėlynai purpuriniai, raudonai rausvi ir balti), kampuotasis smaugikas (Celastrus orbiculatus) (iš pradžių vaisiai žalios, paskui juodos spalvos su geltonu minkštimu ir raudonomis sėklomis)).
Patrauklios lapijos spalvos
Margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta) – vijoklinis augalas, turintis neįprastą lapų spalvų gamą: daugelio lapų viršūnės baltos ir rausvos spalvos. Vasarą jis pasipuošia maloniai kvepiančiais, nedideliais, baltos spalvos taurelės formos žiedais.
Augalų patrauklumas ištisus metus
Tam, kad augalai patraukliai atrodytų ištisus metus, būtina sugalvoti tokią kompoziciją, kurioje vieno sezono augalai keistųsi kito sezono augalais.
Pavasario ir vasaros spalvos
Labai efektingai atrodo anksti žydinčių kalninės raganės (Clematis macropetala) ir vijoklinio sausmedžio „Serotina” (Lonicera peridymenum ‘Serotina’) derinys: šie augalai savo žydėjimo piką pasiekia vasaros viduryje. Nužydėję raganės (Clematis) žiedai tampa pūkuotais vaisynais, taip papildydami kvapnius sausmedžio žiedynus, ir iš tikrųjų rudenį iki pat žiemos pradžios toliau traukia dėmesį.
Rudens spalvos
Kai kurie vijokliniai augalai stulbina puikia rudenine lapų spalva. Karpyti, šiek tiek raukšlėti triskiaučio vinvyčio (Parthenocissus tricuspidata) lapai – turbūt patys efektingiausi: rudenį jie įgauna ryškiai raudoną, avietinę ir tamsiai vyšninę spalvą.
Žiemą žydinčių vijoklinių augalų yra labai mažai ir visi jie priklauso subtropinių augalų grupei. Vienintelė išimtis – plikažiedžiai jazminai (Jasminum nudiflorum). Žiemą jie pražysta subtiliais geltonais žiedais, ir netgi tada, jei auga šiaurinėje sodo tvoros pusėje. Ne toks atsparus šalčiui – gausiažiedis jazminas (Jasminum polyanthum), jis vešliai pražysta tik nuo šalčio apsaugotose vietose, o žvynuotoji raganė (Clematis cirrhosa) žiemą žydi tik ten, kur oro temperatūra per visą žiemą nenukrenta žemiau 0°C.
Nepastovumu ir tuo pačiu atsparumu šalčiams pasižymi skirtingos gebenių rūšys. Kai kurios jų rūšys, pavyzdžiui, gebenė lipikė „Buttercup” ir „Goldheart” (Hedera helix ‘Buttercup’ ir ‘Goldheart’), pasižymi lapų margumu. Kitos patraukia neįprasta savo lapų forma, pavyzdžiui, gebenė „Paukščio pėda” (H.h. ‘Pedata’) arba „Parsley Crested”, kurių lapų pakraščiai raukšlėti.
Žiemą patraukliau atrodo visžaliai augalai, pavyzdžiui, gebenės. Puikiai atrodo ir kai kurios lapus metančios rūšys, pavyzdžiui, smaugikai (Celastrus) arba visterijos: nuogi jų stiebai net žiemos metu pakankamai gražūs.