Joks sklypas neatrodys išbaigtas, prižiūrėtas ir dekoratyvus be spygliuočių medžių ir krūmų. Jie išskirtinai dekoratyvūs bet kuriuo metų laiku, taip pat ir žiemą, jiems nereikia beveik jokios priežiūros, spygliuočiai mėgstami ir dėl formų bei pritaikymo želdinių grupėse įvairovės, sodinami pavieniui ar grupelėmis po 3-5, tinka gyvatvorėms, saugo nuo vėjų, triukšmo. Gerai atrodo skirtingose sodų, parkų kompozicijose, miesto gatvėse ir aikštėse. Priklausomai nuo klimatinių sąlygų, galima pasodinti įvairių rūšių spygliuočių.
Vienas svarbiausių daugumos spygliuočių medžių (eglės, pušies, kėnio ir tujos) privalumų yra tai, kad jie, skirtingai nei mūsų klimatinėje zonoje paplitę lapuočiai, yra visžaliai. Išimtis yra tik maumedis, tačiau jis turi kitą privalumą – auga greičiau už kitus spygliuočius.
Beje, tarp spygliuočių medžių nėra tokių greito augimo rekordininkų, kokie yra lapuočių atstovai topoliai. Ir spygliuočių sodinukai paprastai žemesni, nei lapuočių, ir suauga jie vėliau.
Už tai suaugę spygliuočiai gana neblogai pakelia persodinimą. Todėl juos neretai renkasi tie, kas nenori laukti daugybę metų, kol sodinukas išaugs į suaugusį medį.
Daugelio spygliuočių šaknys paviršinės, suaugusios į tankius kuokštus, todėl ruošiant iškasimui numatytus sodmenis reikia gerai palaistyti. Transportuojant šaknis būtina susukti į medžiagos skiautę ar polietileno plėvelę, kad nenubyrėtų žemės.
Į nuolatinę vietą rekomenduojama sodinti 4-8 metų amžiaus spygliuočius. Sodinama būtinai su žemės gumulu, atitinkančiu augalo dydį. Duobė, į kurią sodinamas augalas, turi būti didesnė nei šaknų kuokštas. Prastoje dirvoje būtina iškasti didesnę duobę, į dugną priberti derlingos žemės. Sodinant netoli duobės centro iš vyraujančių vėjų pusės įkalamas kuolas medeliui pririšti. Į paruoštą sodinti duobę įdedama drėgnų durpių, jos sumaišomos su žeme, durpėmis ar kompostu. Negalima į duobę dėti šviežio mėšlo. Jis turi būti gerai perpuvęs, lygiomis dalimis sumaišytas su lapine ar velėnine kompostine žeme. Sodinant būtina stengtis nepažeisti šaknų, išsaugoti žemės gumulą aplink jas. Augalo šaknis būtina užžerti derlinga žeme. Sodinamo augalo šaknies kaklelis turi būti sulig dirvos paviršiumi. Sodinukas turi būti pasodintas tokiame gylyje, kokiame augo medelyne. Lengvose smėlio ir sausose dirvose galima sodinti ir giliau. Sunkiose dirvose pasodinus per giliai, galima augalams pakenkti. Prie kuolo medelis rišamas dviejose vietose – kuolo viršuje ir apie 0,3-0,5 m aukštyje nuo žemės.
Palei duobės kraštus supilamas nedidelis pylimėlis, kad laistant neištekėtų vanduo. Žemė aplink sodinuką sutrypiama, jis gausiai per kelis kartus palaistomas ir mulčiuojamas durpėmis ar kompostu. Tai neleis augti piktžolėms, sulaikys drėgmę, palankiai veiks dirvos mikroorganizmų veiklą ir maitins dirvą. Mulčiuoti medžiai ir krūmai geriau prigyja ir sparčiau auga. Jeigu orai sausi, po pasodinimo reikia laistyti gausiai, 3-5 kartus. Jeigu augalai buvo sodinti pavasarį, juos reikia laistyti visą vasaros sezoną, ypač jeigu vasara karšta ir sausa.
Rudenį sodintus spygliuočius iki užšąlant (nesvarbu, koks oras) reikia nuolat gausiai laistyti. Tada jie geriau žiemoja (žiemą dalį drėgmės spygliai išgarina).
Pavasarį sodintus kadagius taip pat reikia laistyti ilgiau (apie mėnesį).
Sodyboje sodinami spygliuočiai ir lapuočiai:
Vienas perspektyviausių augalų kuriant sodą – vakarinė tuja (Thuja occidentalis). Įvairios tujos formos skiriasi dydžiu, spyglių spalva ir lajos forma. Medeliai sodinami grupėmis, pavieniui, naudojami gyvatvorėms. Tujos sodinamos 0,5-0,7 m viena nuo kitos. Tai nereiklūs ir ištvermingi, greitai augantys augalai, iš jų formuojamos dailios gyvatvorės (tinka šių rūšių tujos: „Brabant” (šviesiai žalios), „Columna” (tamsiai žalios), „Smaragd” (smaragdinio žalumo)). Visų jų aukštis siekia 2,5-3 m.
- Korėjinė tuja (Thuja koraiensis)
- Didžioji tuja (Thuja plicata)
- Žvilgioji tuja (Thuja standishii)
- Thuja sutchuenensis
Apvaliosios tujų rūšys – „Danica” (aukštis – 0,5 m) ir „Globosa” (1 m), yra kūginių tujų rūšių. Spalvų gama taip pat labai įvairi – ne tik žalia, bet ir auksinė, net marga.
Kukmedžiai, tujos mėgsta drėgnesnes dirvas, bet tujoms kenkia užsistovintis polaidžio vanduo.
Eglė. Jos visžalė išvaizda keičiasi kartą per metus augant ūgliams – pavasarį. Eglės pasipuošia ryškia šviesiai žalia spalva ir smarkiai kontastuoja su pagrindiniu tamsiai žaliu lajos fonu. Eglės sudaro gerą nuolatinį pavėsį, apsaugą nuo darganų, be to, pasižymi maloniu aromatu. Suaugę medžiai padeda apsaugoti sodą nuo vėjo ir dulkių. Eglės nereiklios, bet nemėgsta sausų labai tankių dirvų. Laja kūgiška, smailiaviršūnė. Lietuvoje savaiminė viena rūšis – paprastoji eglė (Picea abies), 12 rūšių auginama.
Kiparisai nelepūs, tačiau nemėgsta sauso oro, skersvėjų ir aukštų temperatūrų žiemą. Temperatūra turi būti vidutiniška (rudenį ir žiemą – 5-15°C). Ištveria ir aukštesnę temperatūrą, bet tuomet būtina gerai apšviesti ir laistyti. Kiparisai nebijo nei trumpų sausrų, nei perliejimo. Dirva visada turi būti drėgna. Nuo pavasario iki vasaros kiparisus laistykite gausiai, bet nepersistenkite – nepakenčia drėgmės pertekliaus, tačiau dirvos išdžiuvimas taip pat labai kenksmingas.
Kadagys žvynuotasis Juniperus squamata. Augalo laja yra plati, tačiau labai lengvai yra formuojamas. Kadagį galima formuoti apkarpant jo galūnes specaliai skirtomis žirklėmis. Dirvožemis, vidutinio derlingumo, priemolis, priesmėlis. Tinka sodinti į alpinariumus, grupėmis arba pavieniui įvairiuose želdynuose.
Liepa mažalapė Tilia cordata. Medžio aukštis 20-35 m, kamieno skersmuo 1-1,5 m. Lapai tamsiai žali, 4-8 cm ilgio, padengti blizgia kutikula. Žydi labai gausiai anksti vasarą, kvapniais, gelsvai žalios spalvos žiedais. Labai svarbus nektaro rinkimo šaltinis bitėms. Mažalapė liepa – svarbus apželdinamasis augalas
Paprastoji alyva – daugiametis krūmas ar medis, užaugantis iki 4–8 m aukščio, ištvermingas žiemos šalčiams, žydi gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Žydėjimo metu krūmai atrodo itin dekoratyviai ir skleidžia malonų kvapą. Be to, jie yra dekoratyvūs dėl gražios lapijos.
Ligustras paprastasis Ligustrum vulgaris. Užauga apie 1,5 m aukščio ir pločio krūmas. Vertinami aukso geltonumo lapai. Atsparus šalčiui, šviesamėgis, lengvai formuojamas. Sodinama po vieną, grupėmis, tinka žemoms ar laisvai augančioms gyvatvorėms, spalviniams deriniams sudaryti.
Žagrenis rūgštusis Rhus typhina.Tai medžiai arba krūmai su plunksniškais lapais ir į šluotelės sukrautais žiedais. Prieš nukritimą apie mėnesį laiko lapai įvairiais atspalviais pagelsta ir parausta. Žievėje ir lapuose yra pieniškų sulčių, kurios nuodingos.
Veigelė gražiažiedė Aukštis 1-3 m. Lapų apatinė pusė su smulkiais plaukeliais, viršutinė – lygi. Gausiai žydi birželio pradžioje. Žiedyną sudaro 3-6 žiedai, 4 cm ilgio.