Kastuvas

Net ir šiais sudėtingų technologijų laikais darbų sode ar darže neįsivaizduojame be klasikinio kastuvo ar semtuvo. Šis gerai žinomas, paprastas pagalbininkas patikimo, garsaus gamintojo cechuose tampa šiuolaikišku, ergonomišku ir našiu įrankiu, taupančiu darbininko jėgas, teikiančiu dirbant nemažai teigiamų emocijų.

Kastuvas – rankinis įrankis, skirtas velėnai atkirsti, kiaurymėms kasti, dirvai perkasti, sodmenims iškasti ir pan., o semtuvas – gruntui ar kitoms birioms medžiagoms perkelti.

Kalbant apie birias medžiagas, teigia­ma, kad kuo stambesnės birių medžiagų dalelės, tuo sunkiau (net iki 37 proc.) jas perkelti, palyginti su smėliu.

Remiantis tam tikrais tyrimais, atsi­žvelgiant į darbo pobūdį bei kitus veiks­nius, kastuvai gaminami pagal nustatytus standartus. Vienas iš svarbiausių – tvirtu­mo testo standartas BS 3388 (British Standart). Vadovautis juo nurodo ir Švedijos standartas SMS 1535, kuriuo remiantis gaminami ir mūsų šalyje gerai žinomi suomiški „Fiskars“ kastuvai.

Šių įrankių tvirtumas tikrinamas taip: įtvirtinami kastuvo ašmenys, ant rankenos kabinamas 40 kg krūvis  ir paliekamas vienai minutei, paskui nuimamas. Vėliau krūvis padidinamas iki 55 kg ir paliekamas kabėti 2 min. Po šių bandymų neturi likti matomų pakitimų visoje kastuvo konstrukcijoje.

Tvirtumas yra labai svarbus veiks­nys. Normaliai kasant, krūvis, tenkantis įrankiui, niekada neturėtų viršyti anks­čiau paminėtų sąlygų. Aišku, kai kurie specialios paskirties kastuvai, pavyz­džiui, sodmenims iškasti, bandomi dar sudėtingesnėmis sąlygomis, kitiems, skirtiems dirbti lengvesnėmis sąlygomis ir pagamintiems iš mažiau tvirtų me­džiagų (medinis, aliumininis kotas ar kt.), taikomi mažesni reikalavimai.

Kadangi kastuvas – rankinis įrankis, labai svarbus jo svoris. Rekomenduojamas optimalus kastuvo svoris – 1,5 l–1,8 kg. Ypač tai svarbu semtuvams: kuo įrankio svoris mažesnis, tuo didesnis jo efekty­vumas. Optimalus semtuvo ir jo bendro svorio su krūviu santykis – 1:3, t. y. įrankio svoris turi sudaryti trečdalį ben­dro semtuvo ir „krovinio“ svorio. Mažas kastuvo svoris ypač svarbus tiems, kurie su šiuo įrankiu dirba ilgą laiką per dieną.

Ašmenų dydis ir forma priklauso nuo kastuvo paskirties. Tyrėjas A. Freivalds 1990 m. Švedijoje nustatė, kad mažiausi žmogiškosios energijos nuostoliai dir­bant kastuvu, kurio santykis tarp ašmenų ploto ir jo svorio yra 0,0676 kv. m/kg.

2 nuotr. dešinėje pavaizduoto kastu­vo sodmenims iškasti ašmenys aukštesni ir siauresni negu kitų dviejų klasikinių kastuvų. Smailių ašmenų smeigiamoji jėga didesnė nei lygių (bukų), todėl jie tinkamesni sunkiai dirvai, o lygiais ašme­nimis lengviau kasti smėlį ir priesmėlį.

Kad būtų tvirtesni, ašmenys šiek tiek išgaubti. Jų metalo storis kasimo efek­tyvumui didesnės įtakos neturi, svarbus jų aštrumas.

Ašmenims naudojamas plienas turi būti kietas ir atsparus dėvėjimuisi. „Fis-kars“ kastuvų ašmenys pagaminti iš metalo lydinio, kurio sudėtyje, be anglies, silicio, mangano ir chromo komponentų, yra ir 0,002 proc. boro, tad jų kietumas siekia 48 vnt. pagal Rokvelo skalę (HRC). Kai kurių „Fiskars“ kastuvų ašmenys pa­pildomai grūdinami, todėl dar tvirtesni.

Kastuvų kotas gali būti gaminamas iš įvairių medžiagų – metalo (daugumos „Fiskars“ kastuvų), medienos, aliuminio. „Fiskars“ metaliniams kotams naudoja­mas precizinis vamzdinis „Ruukki“ plienas yra ypač tvirtas ir lengvas, su ašmenimis dažniausiai sujungtas suvirinant. Kastu­vams, skirtiems ypač sunkiems darbams, naudojamas ne apvalaus, o ovalaus skerspjūvio vamzdinis plienas, daug atsparesnis lenkimui.

Dažniausiai kotai gaminami iš uosinės medienos. Tačiau dėl porėtos šio medžio struktūros jie gana šiurkštūs. Kastuvai bei kiti įrankiai su tokiais kotais vadinami kla­sikiniais ir yra ypač mėgstami Didžiojoje Britanijoje. Spygliuočių bei minkštųjų lapuočių medienos kotai naudojami gero­kai pigesniems įrankiams ir, be abejonės, jie yra ne tokie tvirti.

Kastuvų koto ilgis taip pat gana skir­tingas. Remiantis standartu BS 3388, jis visuomet turėtų būti 70 cm ilgio, DIN 20152 nurodo ribas nuo 54 iki 110 cm. Istorijoje žinomi kastuvai su 2,5 m ilgio kotu (Flemisho kastuvas). 1986 m. A. Freivalds atlikti tyrimai parodė, kad kasimo efektyvumas išauga ir nuovargis mažesnis, kai koto ilgis yra didesnis kaip 73 cm. Tačiau semtuvais trumpu kotu lengviau perkelti gruntą nedideliu atstumu iš vienos vietos į kitą (įkrauti į transporto priemonę ir pan.).

Kai kurie „Fiskars“ kastuvai ir kiti įran­kiai turi keičiamo ilgio kotą, todėl galima optimaliai parinkti koto ilgį dirbančia­jam. Tinkamas koto ilgis nustatomas taip: kastuvo ašmenims liečiant žemės paviršių ir laikant įrankį už rankenos, alkūnės linkis turi sudaryti kampą, arti­mą stačiam (90º). Optimalią koto gale esančios rankenos formą rekomendavo „Eastman Kodak“.

Tam, kad dirbant rankos pirštai opti­malia jėga spaustų rankeną, jos skers­muo turėtų būti 3-4 cm, o pirštai laisvai tilpti rankenos kilpoje (jeigu ji uždara) su pirštine ar be jos . Rekomen­duojamas uždaros rankenos vidaus plotis nuo 10-13 cm.

Konstruojant kastuvą ypatingas dė­mesys skiriamas kampui tarp ašmenų ir koto . Populiariausių „Fiskars Ergo-nomic“ kastuvų jis yra 26º. A. Freivalds 1986 m. patvirtino keturis pagrindinius kampo dydžius, nuo kurių priklauso įrankio ergonomiškumas ir patogumas: 0º, 16º, 32º ir 48º.

Tyrimais nustatyta, kad jeigu kampas tarp kastuvo ašmenų ir koto yra 16º ar 32º, dirbant tokiu įrankiu sunaudojama mažiausiai fzinių jėgų (5 a ir b). Tačiau semtuvui efektyvesnis didesnio polinkio kampo kotas. Šiuolaikiniai našūs bei ergonomiški kastuvai turi ir rankenos kilpos polinkį bei dar vieną konstrukcinį linkį prie ašmenų, taigi jų dizainas dar labiau optimizuotas, palyginti su anksčiau pateiktų autorių studijomis.

Aišku, dauguma straipsnyje minimų kastuvų ir semtuvų konstrukcinių dydžių yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau kai kurie vertinami ir kaip standartai. Kiek gamintojas kreips dėmesio į šiuos ar kitus parametrus, investuos į medžiagas bei įrankių gamybos technologijas, toks bus ir galutinis rezultatas: didelė kaina ir ergonomiškas įrankis arba maža kaina ir darbas „kol reikės pirkti kitą“. Šiandieninėje rinkoje, taip pat ir mūsų šalies, šių reika­lingų ir kol kas nepakeičiamų kitais įrankių pasirinkimas tikrai nemažas.(m ir m)

Eduardas DERENKA

Mocevičiaus frmos „Ginalas“ techninis konsultantas Autoriaus nuotraukos