Amarų savybės, tipai. Apsisaugojimo būdai

Kadangi amarai dauginasi labai greitai, iš lervos suaugusiu vabzdžiu tampa per trumpą laiką ir apetitu nesiskundžia, reikėtų kiek plačiau susipažinti ar prisiminti apie šiuos sodo kenkėjus. Amarai, jeigu nesiimti tinkamų apsisaugojimo priemonių, gali atnešti didelės žalos sodo ir daržo augmenijai.

amarai ant aquilegiaBiologinės savybės
Amarai – daugeliui gerai pažįstami maži vabzdžiai, kurių ilgis neviršija 5-7 mm. Su specialiais, duriančiais ir čiulpiančiais čiulptuvais jie perduria ūglių, pumpurų ar lapų paviršių ir iščiulpia sultis, tuo būdu susilpnindami augalus ir tuo pačiu platindami virusines ligas. Kai kurios rūšys gyvena ant augalų šaknų ir suardo jas. Visos amarų rūšys turi sparnuotas ir besparnes formas. Pirmieji vėjo pagalba plečia kolonijas dideliais atstumais (iki 25 km) ir deda kiaušinius žiemą, o besparniai  belytiniu būdu masiškai dauginasi pavasarį ir vasarą. Amarai išskiria išmatas, kuriose yra daug angliavandenių, kuriomis minta skruzdės. Skruzdžių ir amarų draugystė yra atskira tema. Skruzdėlės apsaugoja amarų kolonijas nuo vabzdžių kenkėjų (tokių, kaip boružės), perneša lervas ant sultingų augalo dalių ir apsaugo jas nuo gamtos negandų skruzdėlynuose. Jos išnešioja dideliais atstumais amarų pateles, tiek gyvavedes besparnes, tiek sparnuotasias migrantes.

Gyvavimo ciklas
Amarai prisitaikė prie sezoninių klimato pokyčių ir  pamėgtų augalų fiziologijos. Jie gali reguliuoti savo populiaciją, priklausomai nuo konkrečių tikslų. Šalia įprastų patinų ir patelių, vystosi belytės gyvavedės ir kiaušinius dedančios patelės, todėl dalis kolonijos paprastai veisiasi netoliese, o kita dalis griaužia augalus. Vienmečio dvinamio (gyvena dviejuose augaluose) vystymosi ciklas vyksta pagal tipišką schemą: sumedėjęs augalas pakaitomis kaitaliojamas su žoliniu augalu. Iš pirmąjąme augale – šeimininke žiemai padėtų kiaušinių išsirita besparnės patelės. Nelytiniu būdu jos dauginasi, atvesdamos dar keletą, savo pačių rūšies besparnių patelių kartų. Nuo gegužės vidurio gimsta sparnuotos patelės, migruojančios ant tos pačios veislės augalų arba kitos rūšies augalų (antrinių šeimininkų) – įvairių žolinių kultūrų ir piktžolių, ant kurių amarai dauginasi iki rudens, atvesdami iki 20 kartų. Rugsėjo-spalio mėnesiais vėl atsiranda sparnuotos patelės. Jos gimdo patinus ir pateles, kurios apvaisinimos. Patelės deda kiaušinius žiemoti ant medžių ir krūmų, dvinamiai amarai grįžta pas pirmąjį šeimininką ir žūsta.

Pagrindiniai tipai
Kadangi amarai yra beveik visaėdžiai, ir tai sukėlia didelių nuostolių, jie yra gana ilgai tyrinėti ir gerai ištirti. Yra žinomų daug rūšių: persiko bulvių, juodųjų pupelių, salotiniai, agrastiniai, avietiniai, žemuoginiai ir daug kitų. Žalos simptomai augalams yra beveik identiški: ūgliai ir lapai deformuojasi, lapai susisuka, pažeisti pumpurai glemba ir neišsiskleidžia. Kiekviena rūšis, kaip pavyzdžiui – rožiniai (pažeidžia rožes) ar tulpių svogūnėlių turi savo augalus šeimininkus. Kai kurios rūšys praktikuoja mono dietą (pvz. kadagio amarai), o kitos rūšys maitinasi pagal įvairesnį meniu. Pavyzdžiui, žaliasis obuolių amaras pakenkia obelims, kriaušėms, svarainiams, gudobelėms, šermukšniams. Sparnuotosios patelės amarai vasaros pradžioje atskrenda ant saulėgrąžų, ramunių, usnių ir tik rudenį grįžti į žiemos buveines – slyvų ir kitus vaisių su kauliukais vaismedžius.

Prevencijos ir kontrolės priemonės
Vienam kartui ir visiems laikams atsikratyti amarų yra neįmanoma, tačiau, atsižvelgiant į jų biologines savybes, galima teisingai apsisaugoti. Taigi, apsvarstykime keletą svarbesnių momentų:

  • Sumažinti amarų atsiradimo ir išplitimo galimybes ant medžių padėtų skruzdžių gaudyklės. Padėtus kiaušinius nupilant verdančiu vandeniu.
  • Subalansuotas tręšimas (nereikia augalų per daug apkrauti azotu), reguliarus laistymas, mulčiavimas.
  • Nuo lapų reikėtų nuplauti nuosėdas, ant kurių gali įsiveisti suodinis pelėsis, kuris gali dar labiau susilpninti augalą.
  • Reguliariai šalinti gana minkštas augalo audinio dalis.
  • Rudenį ir ankstyvą pavasarį (prieš pumpurų išsiskleidimą), nuvalykite kamienus ir šakas nuo senos, beatsilupančios žievės, balinkite kamienus – tai sumažins gyvybingų kiaušinėlių skaičių.
  • Paprašykite, kad vaikai po kiekvieno pasivaikščiojimo parneštų boružių ir užleiskite ant augalų, užkrėstų amarais. Medetkų kvapas patraukia boružes – šios gėlės gali būti specialiai šiam tikslui sodinamos sode.
  • Kartais padeda šalia pasodinti skaisteniai, svogūnai, česnakai, atstumiantys tam tikras amarų rūšis. Priešingai, amarų mėgstamas nasturtas, kosmėjas, dedešvas, geriau sodinti atokiau.
  • Liepos yra mėgstami amarų medžiai. Šalia jų kolekcinių retenybių ar mylimų augalų nesodinkite.