Apie arbūzo naudą

arbūzas

Ši milžiniška uoga tarp savo rūšies augalų užima garbingą vietą ne tik dėl savo dydžio. Dėl šlapimą varančių savybių, o taip pat dėl arbūze esančio kalio bei retų aminorūgščių, šis skanus augalas yra tiesiog nepakeičiamas aukštą kraujospūdį turinčių žmonių mityboje.

Atrodytų, kuo gi yra naudingas arbūzas, juk jį net 90 proc. sudaro vanduo. Tačiau tai, kas yra likusioje arbūzo medžiagoje – vitaminai С, РР, В1, В2, karotinas, folinė rūgštis, ląsteliena, kalio druskos ir kt., – turi teigiamos įtakos sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis ir ne tik.

Arbūzo kaloringumas – tik 38 kcal/100 g minkštimo. Tai vienas iš nedaugelio saldumynų, kurį galima valgyti negalvojant apie nereikalingus kilogramus. Skanus arbūzo minkštimas normalizuoja medžiagų apykaitą, reguliuoja vandens-druskų balansą organizme. O dėl didelio magnio kiekio  arbūzas yra naudingas būtent sergant hipertenzija, kurią dažniausiai lydi nutukimas. Arbūzo šlapimą varančios savybės yra naudingos ne tik sergantiems hipertenzija, bet ir podagra, inkstų, kepenų  ligomis, tulžies pūslės kanalų ligomis, skrandžio ir žarnyno ligomis.

Arbūzas gerai išvalo organizmą, pašalina toksinus, sumažina cholesterolio lygį kraujyje, o tai yra vienas iš širdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei jų komplikacijų faktorius.

Arbūzo sultys, dėl jose esančių šarminių junginių, švelniai praplauna inkstus, nesudirgindamos šlapimo takų; folinė rūgštis būtina normalizuojant medžiagų apykaitą, taip pat pasižymi priešskleroziniu poveikiu. Geležis, kurios arbūze yra gana daug,  daro arbūzą labai svarbiu produktu sergantiems mažakraujyste, anemija ir kitomis kraujo ligomis. Nedideliais kiekiais arbūzą gali valgyti ir cukriniu diabetu sergantys žmonės.