Daržininkystės reikšmė žmonių gyvenimui ir mitybai

Darbas darže naudingas ne tik ekonominiu, bet ir medicininiu požiūriu.  Lengvas fizinis darbas lai­komas aktyviu poilsiu. Ilgalaikis televizijos prog­ramų žiūrėjimas, triukšmingos muzikos klausyma­sis  turi  neigiamą poveikį  sveikatai,  ypač nervų sistemai, o darbas darže — atvirkščiai, atpalaiduo­ja nervinę Įtampą, didina raumenų, širdies ir krau­jagyslių bei kitų organų tonusą, atsparumą ligoms. Tyrimais nustatyta, kad žmogaus protinė veik­la, gabumai, atmintis priklauso ir nuo raumenų iš­sivystymo. Pasyvus poilsis neefektyvus. Sveikiau­sia derinti fizinį ir protinį darbą. Darbas žmogui yra fiziologinis būtinumas. Visi žinomi ilgaamžiai dirbę iki gilios senatvės fizinį darbą, valgę daug daržovių. Į daržovių sudėtį įeina vanduo, anglia­vandeniai, baltymai; riebalai, eteriniai aliejai, mi­neralinės medžiagos, vitaminai, gliukozidai ir ki­tos, turinčios mažesnės reikšmės medžiagos. Vals­tybėse, kur daugiausia maitinamasi įvairiu auga­liniu maistu,  žmonės mažiau serga ir ilgiau gy­vena.

Vanduo. Pagal biocheminę sudėtį daržovėse yra daugiausia vandens, pavyzdžiui, česnakuose 65—70%, pomidoruose 93,5%, salotose 95%, agur­kuose iki 96%. Dauguma medžiagų, įeinančių į daržovių sudėtį, yra ištirpusios vandenyje, todėl žmogaus organizmas jas labai gerai įsisavina.

Angliavandeniai. Daržovėse yra daug žmogaus organizmo lengvai įsisavinamų angliavandenių — cukrų (fruktozės, gliukozės ir sacharozės) bei krakmolo. Šios medžiagos yra pagrindinis energijos šaltinis. Iš sunkiau virškinamų angliavandenių daržovėse yra chitino, celiuliozės ir chemiceliu-liozės, kurie skatina žarnyno peristaltiką, šalina cholesteriną.

Daržovėse esančių pektinų virškinamasis trak­ias beveik nesuvirškina, bet jie absorbuoja nuo­dingąsias medžiagas, nukenksmina ir padeda pa­šalinti iš organizmo. Pektinai padeda išvengti ap­sinuodijimo švinu, variu, kobaltu, suriša net to­kias pavojingas radioaktyviąsias medžiagas kaip kobaltą ir stroncį.

Baltymų daržovėse palyginti nedaug. Daugiau­sia yra ankštinėse daržovėse, žaliuosiuose žir­neliuose (apie 5%), pupelėse (apie 22%) ir pu­pose (apie 26%). Šių daržovių baltymuose yra žmogaus organizmui būtinų aminorūgščių. Dar­žovėse esančios organinės rūgštys skatina virš­kinimo  sulčių  išsiskyrimą   ir  peristaltiką.

Riebalų — pagrindinių energijos tiekėjų dau­gumoje daržovių yra mažiau kaip 1%.

Eteriniai aliejai daržovėms suteikia aromatą. Svogūnų, česnakų, krienų, pomidorų ir kitų dar­žovių eteriniai aliejai turi ne tik aromatinių, bet ir fitoncidinių medžiagų, vadinasi, jie ne tik pa­gerina daržovių skonį, žadina apetitą, bet ir pade­da organizmui apsisaugoti nuo ligų.

Mineralinių medžiagų žmogaus organizmui rei­kia nedaug, tačiau jos būtinos, nes įeina į visų organizmo audinių sudėtį, dalyvauja vykstant me­džiagų apykaitai, susidarant fermentams, hormo­nams, gaminantis kraujui, lemia normalų širdies darbą, nervų sistemos ir raumenų dirglumą, įei­na į kaulų sudėtį. Tyrimais nustatyta, kad, šeriant gyvulius pašaru be mineralinių medžiagų, jie žūsta  greičiau  negu   badaudami.  Daugiausia  mi

neralinių medžiagų žmogaus organizmas gauna iš daržovių. Žmogaus organizmas su maistu turė­tų gauti 15 cheminių elementų. Iš jų svarbiausieji: natris,   kalis,   kalcis,   magnis,  fosforas  ir   geležis.

Nuo organizme esančių natrio druskų daugiau­sia priklauso organizmo osmosinis balansas. Chlo­ro ir natrio yra skrandžio bei žarnyno sultyse, ka­sos sekrete.

Kalis yra svarbus žmogaus organizmui, nes nuo jo priklauso raumenų susitraukinėjimas ir daugelio fermentų veikla. Padidinti kalio normą reikia sergant širdies ir kraujagyslių sistemos li­gomis.

Kalcis Įeina į skeleto ir dantų sudėtį. Nuo jo priklauso kraujo krešėjimas, kai kurių fermentų veikla, jis reguliuoja raumenų dirglumą, būtinas gydant pabrinkimus, alergiją ir kitas ligas.

Magnis mažina padidėjusį kraujospūdį ir žar­nyno cholesteriną. Dėl magnio trūkumo padidėja nervų sistemos jautrumas.

Fosforas – svarbi kaulų ir dantų medžiaga. Jis įeina į visų organizmo ląstelių, baltymų bei kai kurių fermentų sudėtį.

Geležis įeina į raudonųjų kraujo kūnelių – he­moglobino bei ląstelių kvėpavimo fermentų su­dėtį. Trūkstant šio elemento, vystosi mažakrau­jystė, kai kurios nagų ir odos ligos.

Kiek minėtų mineralinių medžiagų turi dau­giausia paplitusios daržovės, matyti iš 1 lentelės duomenų.

Be lentelėje nurodytų mineralinių medžiagų, žmogaus organizmui svarbus jodas, nes jo trūks­tant susergama skydliaukės ligomis, aterosklero­ze, nutukimu bei kitomis ligomis. Jodo yra buro­kėliuose, kopūstuose.

 

Pagrindinių mineralinių medžiagų vidutinis kiekis šviežiose daržovėse (mg/100 g)

 

Daržovės

Natris

Kalis

Kalcis

Mag­nis

Fosfo­ras

Geležis

Agurkai

8

141

-23

14

42

0,9

Ankštpipiriai

19

163

8

11

16

Arbūzai

16

64

14

224

7

1,0

llaklažanai

6

238

15

9

34

0,4

iki Iv ės

28

568

10

23

58

0,9

Burokėliai

86

288

37

43

43

1,4

Česnakai

120

260

90

30

140

1,5

Kopūstai     balta-

 

 

 

 

 

 

gužiai

13

185

48

16

31

1,0

Kopūstai        rau-

 

 

 

 

 

 

dot) gūžiai

4

302

53

16

32

0,6

Kopūstai     žiedi-

 

 

 

 

 

 

niai

10

210

26

17

51

1,4

Krapai

43

335

223

70

93

1,6

Melionai

32

118

16

13

12

1,0

Moliūgai

14

170

40

14

25

0,8

Morkos

21

200

51

38

55

1,2

Rabarbarai

35

325

44

17

25

0,6

Ridikai

10

255

39

13

44

1,0

Ridikėliai

17

357

35

22

26

1,2

Salierai

77

393

63

33

27

0,5

Salotos

8

220

77

40

34

0,6

Svogūnų laiškai

57

259

121

18

26

1,0

Svogūnų ropelės

18

175

31

14

58

0,8

Pomidorai

40

290

14

20

26

1,4

Pupelės

65

44

1,1

Špinatai

62

774

106

82

83

3,0

Žalieji žirneliai

2

285

26

38

122

0,7

Pastaba.   Brūkšniai   reiškia,   kad   nėra   duomenų


Fluoro trūkumas sukelia dantų kariesą. Dan­tys būna stipresni, kai daug valgoma kopūstų, svogūnų laiškų.

Varis, nikelis, kobaltas ir manganas turi svar­bią reikšmę kraujo gamybai. Sių elementų yra morkose, burokėliuose, pupelėse, žaliuosiuose žir­neliuose ir kitose daržovėse.

Vitaminai. mitybos žinovai skelbia, kad žmogaus arba gyvulio mais­tas turi susidaryti iš baltymų, riebalų, mineralinių druskų ir vandens.

Vitaminai — tai organiniai junginiai, kurių organizme turi būti pakankamai, kad ląstelės bei organai normaliai veiktų. Kai trūksta vitaminų, tai ir kitos maisto medžiagos tampa menkavertėmis.

Dėl vitaminų trūkumo pasitaiko susirgimų, va­dinamų hipovitaminoze. Gydant tokius ligonius vartojami farmacijos pramonėje pagaminti vita­minų koncentratai. Šiuo atveju vitaminai jau tam­pa vaistais. Žmogaus organizmui vitaminų porei­kis svyruoja priklausomai nuo darbo pobūdžio, sveikatos būklės ir kitų priežasčių. Kasdieninė vitamino C norma darosi nepakankama sergan­tiems infekcinėmis ligomis. Medikų nustatyta, kad plaučių uždegimu, kokliušu, tymais, gripu bei kitomis ligomis sergama lengviau, kai gaunama daugiau vitamino C. Pavasari, kai intensyvesnė hormoninė medžiagų apykaita, sunkiai fiziškai dirbantiems žmonėms reikia daugiau B grupės vi­taminų. Tačiau, nesaikingai vartojant chemiškai grynus vitaminus, gali pasireikšti hipervitaminozė. Kenksmingiausia yra (padidinti D ir A vitaminų normą. Gausiai vartojant daržoves, hipervitamino-zė nepasireiškia. Jose vitamino D yra mažai.

Daržovėse yra karotino (provitamino A), vi­taminų Bi, B2, B3, B6, B15, C, E, F, H, K, P, PP, U, folinės rūgšties, paraaminobenzoinės rūgšties, ino-zito. 

Karotinas (provitaminas A). Gryno vitamino A daržovėse nėra. Jose esantis oranžinės spalvos karotinas žmogaus organizme, veikiant atitinka­miems fermentams, virsta vitaminu A. Vitamino A paros norma suaugusiam žmogui yra 1,5 mg. Karotinas tris kartus silpnesnis, todėl jo dienos norma žmogui — 4,5 mg.

Karotinas ir vitaminas A kaupiasi organizme. Apkūnių žmonių audiniuose vitamino A gali su­sikaupti net 3 metams.

Kai organizme trūksta vitamino A, sutrinka medžiagų apykaitos procesai, augimas, nervų sis­temos ir įvairių liaukų funkcijos, mažėja orga­nizmo atsparumas infekcinėms ligoms, pablogėja regėjimas, ypač prieblandoje ir tamsoje.

Daug karotino yra morkose, pomidoruose, pet­ražolės lapuose, rūgštynėse, špinatuose, salotose, svogūnų laiškuose.

Vitamino Bt (tiamino, aneurino) paros norma žmogui yra 2—3 mg. Vitamino Bi atsargų nesu­sidaro, todėl jo reikia gauti kasdien su maistu, o dirbant sunkų fizinį darbą, esant karštam orui, valgant daug angliavandenių turinčio maisto šio vitamino reikia gerokai daugiau.

Vitaminas Bi reguliuoja nervų sistemos veiklą, normalizuoja skrandžio sulčių rūgštingumą, pe­ristaltiką, turi įtakos angliavandenių apykaitai, širdies ir kraujagyslių sistemai, vidinės sekrecijos liaukoms.

 

Nemažai vitamino Bi yra žirniuose, pupose, bulvėse, kopūstuose.

Vitamino B2 (riboflavino) paros norma suau­gusiam žmogui yra 2—3,5 mg. Vitaminas B2 rei­kalingas organizmui normaliai skrandžio ir kepe­nų funkcijai palaikyti, baltymų bei riebalų sinte­zei, kraujo gamybai, normalizuoja regėjimą ir ap­saugo nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio.

Trūkstant vitamino B2, susergama lūpų, bur­nos bei liežuvio gleivinės uždegimu, pradeda trū­kinėti lūpų kampučiai, lūžinėti nagai, pasireiškia stomatitas. Gali prasidėti akių vokų gleivinės ir ragenos uždegimas, pablogėti regėjimas, pasireikš­ti krūtinės dermatitas.

Iš daržovių daugiausia vitamino B2 yra žaliuo-siuose žirneliuose, špinatuose, šparaginėse pupelė-se, žiediniuose ir Briuselio kopūstuose, petražolių lapuose bei šparaguose.

Vitamino B3 (pantoteninės rūgšties) paros nor­ma suaugusiam žmogui — apie 10 mg. Vitaminas B3 reikalingas normaliai medžiagų apykaitai, bū­tinas nėštumo metu, nes jo trūkstant gali prasidėti priešlaikinis gimdymas, išsivystyti naujagimių ydos.

Vitamino B3 daug yra bulvėse bei ankštinėse daržovėse.

Vitamino B6 (piridoksino) suaugusiam žmogui per parą reikia 0,5—2 mg. Jis svarbus baltymų ir riebalų bei geležies apykaitai, stimuliuoja krau­jo gamybą, gerina nervų sistemos darbą, skatina tulžies išsiskyrimą ir skrandžio rūgšties gamybą. Trūkstant šio vitamino, netenkama apetito, pasi­reiškia mieguistumas, atsiranda lūpų, liežuvio už­degimas, sausėja veido oda.
Vitaminu B6 gydoma aterosklerozė, mažakrau-lystė, kepenų, inkstų, skrandžio bei nervų siste­mos ligos, jo reikia daugiau geriant prieštuber-kuliozinius vaistus.

Vitamino B6 yra bulvėse, špinatuose, žaliuo­si uose žirneliuose, salotose, pupelėse, kopūstuose, morkose, svogūnų laiškuose.

Vitamino B15 (pangamo rūgšties) paros dozė žmogui yra ne didesnė kaip 2 mg. Vitaminas B15 vartojamas kompleksiniam aterosklerozės, širdies, kepenų ligų gydymui. Jis aktyvina deguonies apy­kaitą audinių ląstelėse, stimuliuoja antinksčių lunkciją, padeda atkurti kepenų audinius.

Vitamino B15 yra daugelio augalų sėklų ge­maluose ir daiguose.

Vitaminas C (askorbininė rūgštis). Tai reikalin­giausias žmogaus organizmui vitaminas. Jo paros norma suaugusiam žmogui yra 70—120 mg. Vai­kams iki 7 metų užtenka 70 mg. Daugiau vita­mino C reikia dirbantiems sunkų fizinį darbą bei gyvenantiems šalto arba karšto klimato rajonuo­se.

Vitaminas C būtinas organizme daugelio me­džiagų apykaitai ir sintezei. Jis didina kraujagys­lių elastingumą ir tvirtumą, padidina organizmo įgimtą ir įgytą atsparumą infekcinėms ligoms, ska­tina virškinimo organų funkcionavimą, eritrocitų gaminimąsi kraujyje.

Dėl vitamino C trūkumo žmogus blogai jau­čiasi, greitai nuvargsta, sutrinka virškinimas, blo­gai gyja žaizdos bei kaulų lūžiai, greičiau peršąla. Trūkstant vitamino C, pakinta kraujagyslių sie­nelės, todėl susidaro palankios sąlygos susirgti ateroskleroze, ypač tiems žmonėms, kurie gausiai valgo ir mažai juda.

 

Daug vitamino C yra krienuose, ankštpipiriuo-se, žaliose lapinėse daržovėse, svogūnų laiškuo­se, žiediniuose bei Briuselio kopūstuose, broko­liuose, špinatuose, pomidoruose ir kitose daržo­vėse. Vitamino C kiekis mažėja veikiant oro de­guoniui ir aukštai temperatūrai, taip pat daržoves ilgai laikant.

Vitamino E (tokoferolio) paros dozė suaugu­siam žmogui yra 20—30 mg. Vitaminas E page­rina vitamino A įsisavinimą, stimuliuoja raumenų sistemą, gerina gimdos mitybą ir aprūpinimą krau­ju. Jis svarbus angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitai.

Vitaminas E vartojamas gydant kai kuriuos ly­tinės funkcijos sutrikimus, kepenų, odos, akių, nervų sistemos ir raumenų ligas, tromboflebitus, aterosklerozę, hipertoninę ir kitas ligas.

Vitamino E yra žaliose pupose, žaliuose žirne­liuose, salotose, saulėgrąžose.

Vitamino F paros norma suaugusiam žmogui apie 1—2 g. Jis svarbus odos riebalų apykaitai, cholesteriną paverčia tirpstančiais junginiais, ku­rie tada lengviau pasišalina iš organizmo. Vitami­nas F reikalingas aterosklerozės profilaktikai bei odos egzemų, opų ir kitų ligų gydymui.

Vitamino F yra saulėgrąžose, sojoje. Kasdien suvalgydami_ po 20—30 g augalinio aliejaus, or­ganizmą aprūpinsime vitaminu F.

Vitamino H (biotino) kiek reikia žmogui — tiksliai nenustatyta, tačiau jis svarbus odos apy­kaitos procesams. Trūkstant organizme vitamino H, prasideda liežuvio odos uždegimas, oda pleis-kanoja, atsiranda pykinimo, depresijos reiškinių. Vitamino H yra žirniuose, sojoje, žiediniuose ko­pūstuose, svogūnuose.

Vitaminas K (filochinonas). Naujagimiams per parą vitamino K reikia 10—15 mg, jį gauna su motinos pienu. Suaugę žmonės vitamino K trūku­mo beveik nejaučia, nes jį gamina žarnyne esan­čios bakterijos, tačiau, sergant sunkiomis tulžies pūslės bei kitomis ligomis, galima susirgti ir K avitaminoze.

Vitaminu K gydomi plaučių, skrandžio ir žar­nyno kraujavimai. Jo daug yra špinatuose, po­midoruose, žaliuosiuose žirneliuose, morkose, pet­ražolėse.

Vitamino P (rutino) norma žmogui yra nenusta­tyta, tačiau žinoma, kad vitaminas P mažina pa­didėjusį kraujagyslių sienelių pralaidumą. Jis rei­kalingas gydant reumatą, hipertoninę ligą, skran­džio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, kepenų, tul­žies pūslės, akių ir odos ligas, apsinuodijimus.

Vitamino P yra daugelyje daržovių.

Vitamino PP (nikotino rūgšties) paros norma suaugusiam žmogui yra 15—25 mg. Vitaminas PP yra fermentų, dalyvaujančių oksidacijos procesuo­se, komponentas. Jo trūkstant pablogėja apetitas, skauda skrandį, pykina, sergantysis pradeda vi­duriuoti, nusilpsta, blogėja atmintis.

Vitamino PP reikia gydant aterosklerozę, šir­dies ir kraujagyslių sistemos, kvėpavimo bei virš­kinimo organų, nervų sistemos, odos susirgimus, akių ligas ir cukrinį diabetą. Vitamino PP yra ko­pūstuose, morkose, moliūguose, burokėliuose, po­midoruose,  svogūnuose,  špinatuose,  pupelėse.

Vitamino U ne visos savybės pakankamai iš­tirtos, todėl nežinoma ir paros norma žmogui. Jo pavadinimas susijęs su lotynišku žodžius ,,ulcus“— „opa“. Vitaminas U efektyviai gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę.

Vitamino U daug yra kopūstų sultyse.

Nustatyta, kad vitamino U kiekis augaluose priklauso nuo daržovių augimo sąlygų, derliaus ėmimo laiko, konservavimo ir laikymo būdo. Esant saulėtai vasarai daržovėse būna daugiau vi­tamino U. Jis lengvai oksiduojasi ir suyra vei­kiant aukštai temperatūrai, tačiau išlieka džiovi­namas ir šaldomas.

Folinė rūgštis biologiškai aktyvi tampa tik virš­kinimo metu. Ji dalyvauja baltymų apykaitoje, suaktyvindama kai kuriuos fermentus, skatina kraujo gaminimąsi, gerina vitamino Bi2 Įsisavini­mą.

Foline rūgštimi gydoma mažakraujystė, atero­sklerozė ir kitos ligos.

Folinės rūgšties yra salotose, petražolėse, bu­rokėliuose, špinatuose, bulvėse, pomidoruose, pu­pose, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, kopūstuo­se, arbūzuose.

Paraaminobenzoinė rūgštis yra folinės rūgšties dalis ir reikalinga šios rūgšties sintezei.

Paraaminobenzoinė rūgštis apsaugo nuo apsi­nuodijimų kai kuriais arseno ir stibio preparatais, iš jos gaminamas tepalas odai, saugantis nuo sau­lės nudegimo. Šios rūgšties daug yra špinatuose.

Inozitas (mezoinozitas) svarbus riebalų apykai­tai. Jis priklauso vitaminų B grupei. Inozitas ma­žina kraujyje cholesterino kiekį, todėl turi profi­laktinį poveikį prieš aterosklerozę. Jo yra žaliuo­siuose žirneliuose, žirniuose, žaliose pupose, ko pūstuose, pomidoruose, morkose.