Darbas darže naudingas ne tik ekonominiu, bet ir medicininiu požiūriu. Lengvas fizinis darbas laikomas aktyviu poilsiu. Ilgalaikis televizijos programų žiūrėjimas, triukšmingos muzikos klausymasis turi neigiamą poveikį sveikatai, ypač nervų sistemai, o darbas darže — atvirkščiai, atpalaiduoja nervinę Įtampą, didina raumenų, širdies ir kraujagyslių bei kitų organų tonusą, atsparumą ligoms. Tyrimais nustatyta, kad žmogaus protinė veikla, gabumai, atmintis priklauso ir nuo raumenų išsivystymo. Pasyvus poilsis neefektyvus. Sveikiausia derinti fizinį ir protinį darbą. Darbas žmogui yra fiziologinis būtinumas. Visi žinomi ilgaamžiai dirbę iki gilios senatvės fizinį darbą, valgę daug daržovių. Į daržovių sudėtį įeina vanduo, angliavandeniai, baltymai; riebalai, eteriniai aliejai, mineralinės medžiagos, vitaminai, gliukozidai ir kitos, turinčios mažesnės reikšmės medžiagos. Valstybėse, kur daugiausia maitinamasi įvairiu augaliniu maistu, žmonės mažiau serga ir ilgiau gyvena.
Vanduo. Pagal biocheminę sudėtį daržovėse yra daugiausia vandens, pavyzdžiui, česnakuose 65—70%, pomidoruose 93,5%, salotose 95%, agurkuose iki 96%. Dauguma medžiagų, įeinančių į daržovių sudėtį, yra ištirpusios vandenyje, todėl žmogaus organizmas jas labai gerai įsisavina.
Angliavandeniai. Daržovėse yra daug žmogaus organizmo lengvai įsisavinamų angliavandenių — cukrų (fruktozės, gliukozės ir sacharozės) bei krakmolo. Šios medžiagos yra pagrindinis energijos šaltinis. Iš sunkiau virškinamų angliavandenių daržovėse yra chitino, celiuliozės ir chemiceliu-liozės, kurie skatina žarnyno peristaltiką, šalina cholesteriną.
Daržovėse esančių pektinų virškinamasis trakias beveik nesuvirškina, bet jie absorbuoja nuodingąsias medžiagas, nukenksmina ir padeda pašalinti iš organizmo. Pektinai padeda išvengti apsinuodijimo švinu, variu, kobaltu, suriša net tokias pavojingas radioaktyviąsias medžiagas kaip kobaltą ir stroncį.
Baltymų daržovėse palyginti nedaug. Daugiausia yra ankštinėse daržovėse, žaliuosiuose žirneliuose (apie 5%), pupelėse (apie 22%) ir pupose (apie 26%). Šių daržovių baltymuose yra žmogaus organizmui būtinų aminorūgščių. Daržovėse esančios organinės rūgštys skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą ir peristaltiką.
Riebalų — pagrindinių energijos tiekėjų daugumoje daržovių yra mažiau kaip 1%.
Eteriniai aliejai daržovėms suteikia aromatą. Svogūnų, česnakų, krienų, pomidorų ir kitų daržovių eteriniai aliejai turi ne tik aromatinių, bet ir fitoncidinių medžiagų, vadinasi, jie ne tik pagerina daržovių skonį, žadina apetitą, bet ir padeda organizmui apsisaugoti nuo ligų.
Mineralinių medžiagų žmogaus organizmui reikia nedaug, tačiau jos būtinos, nes įeina į visų organizmo audinių sudėtį, dalyvauja vykstant medžiagų apykaitai, susidarant fermentams, hormonams, gaminantis kraujui, lemia normalų širdies darbą, nervų sistemos ir raumenų dirglumą, įeina į kaulų sudėtį. Tyrimais nustatyta, kad, šeriant gyvulius pašaru be mineralinių medžiagų, jie žūsta greičiau negu badaudami. Daugiausia mi
neralinių medžiagų žmogaus organizmas gauna iš daržovių. Žmogaus organizmas su maistu turėtų gauti 15 cheminių elementų. Iš jų svarbiausieji: natris, kalis, kalcis, magnis, fosforas ir geležis.
Nuo organizme esančių natrio druskų daugiausia priklauso organizmo osmosinis balansas. Chloro ir natrio yra skrandžio bei žarnyno sultyse, kasos sekrete.
Kalis yra svarbus žmogaus organizmui, nes nuo jo priklauso raumenų susitraukinėjimas ir daugelio fermentų veikla. Padidinti kalio normą reikia sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Kalcis Įeina į skeleto ir dantų sudėtį. Nuo jo priklauso kraujo krešėjimas, kai kurių fermentų veikla, jis reguliuoja raumenų dirglumą, būtinas gydant pabrinkimus, alergiją ir kitas ligas.
Magnis mažina padidėjusį kraujospūdį ir žarnyno cholesteriną. Dėl magnio trūkumo padidėja nervų sistemos jautrumas.
Fosforas – svarbi kaulų ir dantų medžiaga. Jis įeina į visų organizmo ląstelių, baltymų bei kai kurių fermentų sudėtį.
Geležis įeina į raudonųjų kraujo kūnelių – hemoglobino bei ląstelių kvėpavimo fermentų sudėtį. Trūkstant šio elemento, vystosi mažakraujystė, kai kurios nagų ir odos ligos.
Kiek minėtų mineralinių medžiagų turi daugiausia paplitusios daržovės, matyti iš 1 lentelės duomenų.
Be lentelėje nurodytų mineralinių medžiagų, žmogaus organizmui svarbus jodas, nes jo trūkstant susergama skydliaukės ligomis, ateroskleroze, nutukimu bei kitomis ligomis. Jodo yra burokėliuose, kopūstuose.
Pagrindinių mineralinių medžiagų vidutinis kiekis šviežiose daržovėse (mg/100 g)
|
Daržovės |
Natris |
Kalis |
Kalcis |
Magnis |
Fosforas |
Geležis |
|
Agurkai |
8 |
141 |
-23 |
14 |
42 |
0,9 |
|
Ankštpipiriai |
19 |
163 |
8 |
11 |
16 |
— |
|
Arbūzai |
16 |
64 |
14 |
224 |
7 |
1,0 |
|
llaklažanai |
6 |
238 |
15 |
9 |
34 |
0,4 |
|
iki Iv ės |
28 |
568 |
10 |
23 |
58 |
0,9 |
|
Burokėliai |
86 |
288 |
37 |
43 |
43 |
1,4 |
|
Česnakai |
120 |
260 |
90 |
30 |
140 |
1,5 |
|
Kopūstai balta- |
|
|
|
|
|
|
|
gužiai |
13 |
185 |
48 |
16 |
31 |
1,0 |
|
Kopūstai rau- |
|
|
|
|
|
|
|
dot) gūžiai |
4 |
302 |
53 |
16 |
32 |
0,6 |
|
Kopūstai žiedi- |
|
|
|
|
|
|
|
niai |
10 |
210 |
26 |
17 |
51 |
1,4 |
|
Krapai |
43 |
335 |
223 |
70 |
93 |
1,6 |
|
Melionai |
32 |
118 |
16 |
13 |
12 |
1,0 |
|
Moliūgai |
14 |
170 |
40 |
14 |
25 |
0,8 |
|
Morkos |
21 |
200 |
51 |
38 |
55 |
1,2 |
|
Rabarbarai |
35 |
325 |
44 |
17 |
25 |
0,6 |
|
Ridikai |
10 |
255 |
39 |
13 |
44 |
1,0 |
|
Ridikėliai |
17 |
357 |
35 |
22 |
26 |
1,2 |
|
Salierai |
77 |
393 |
63 |
33 |
27 |
0,5 |
|
Salotos |
8 |
220 |
77 |
40 |
34 |
0,6 |
|
Svogūnų laiškai |
57 |
259 |
121 |
18 |
26 |
1,0 |
|
Svogūnų ropelės |
18 |
175 |
31 |
14 |
58 |
0,8 |
|
Pomidorai |
40 |
290 |
14 |
20 |
26 |
1,4 |
|
Pupelės |
— |
— |
65 |
44 |
1,1 |
— |
|
Špinatai |
62 |
774 |
106 |
82 |
83 |
3,0 |
|
Žalieji žirneliai |
2 |
285 |
26 |
38 |
122 |
0,7 |
Pastaba. Brūkšniai reiškia, kad nėra duomenų
Fluoro trūkumas sukelia dantų kariesą. Dantys būna stipresni, kai daug valgoma kopūstų, svogūnų laiškų.
Varis, nikelis, kobaltas ir manganas turi svarbią reikšmę kraujo gamybai. Sių elementų yra morkose, burokėliuose, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose ir kitose daržovėse.
Vitaminai. mitybos žinovai skelbia, kad žmogaus arba gyvulio maistas turi susidaryti iš baltymų, riebalų, mineralinių druskų ir vandens.
Vitaminai — tai organiniai junginiai, kurių organizme turi būti pakankamai, kad ląstelės bei organai normaliai veiktų. Kai trūksta vitaminų, tai ir kitos maisto medžiagos tampa menkavertėmis.
Dėl vitaminų trūkumo pasitaiko susirgimų, vadinamų hipovitaminoze. Gydant tokius ligonius vartojami farmacijos pramonėje pagaminti vitaminų koncentratai. Šiuo atveju vitaminai jau tampa vaistais. Žmogaus organizmui vitaminų poreikis svyruoja priklausomai nuo darbo pobūdžio, sveikatos būklės ir kitų priežasčių. Kasdieninė vitamino C norma darosi nepakankama sergantiems infekcinėmis ligomis. Medikų nustatyta, kad plaučių uždegimu, kokliušu, tymais, gripu bei kitomis ligomis sergama lengviau, kai gaunama daugiau vitamino C. Pavasari, kai intensyvesnė hormoninė medžiagų apykaita, sunkiai fiziškai dirbantiems žmonėms reikia daugiau B grupės vitaminų. Tačiau, nesaikingai vartojant chemiškai grynus vitaminus, gali pasireikšti hipervitaminozė. Kenksmingiausia yra (padidinti D ir A vitaminų normą. Gausiai vartojant daržoves, hipervitamino-zė nepasireiškia. Jose vitamino D yra mažai.
Daržovėse yra karotino (provitamino A), vitaminų Bi, B2, B3, B6, B15, C, E, F, H, K, P, PP, U, folinės rūgšties, paraaminobenzoinės rūgšties, ino-zito.
Karotinas (provitaminas A). Gryno vitamino A daržovėse nėra. Jose esantis oranžinės spalvos karotinas žmogaus organizme, veikiant atitinkamiems fermentams, virsta vitaminu A. Vitamino A paros norma suaugusiam žmogui yra 1,5 mg. Karotinas tris kartus silpnesnis, todėl jo dienos norma žmogui — 4,5 mg.
Karotinas ir vitaminas A kaupiasi organizme. Apkūnių žmonių audiniuose vitamino A gali susikaupti net 3 metams.
Kai organizme trūksta vitamino A, sutrinka medžiagų apykaitos procesai, augimas, nervų sistemos ir įvairių liaukų funkcijos, mažėja organizmo atsparumas infekcinėms ligoms, pablogėja regėjimas, ypač prieblandoje ir tamsoje.
Daug karotino yra morkose, pomidoruose, petražolės lapuose, rūgštynėse, špinatuose, salotose, svogūnų laiškuose.
Vitamino Bt (tiamino, aneurino) paros norma žmogui yra 2—3 mg. Vitamino Bi atsargų nesusidaro, todėl jo reikia gauti kasdien su maistu, o dirbant sunkų fizinį darbą, esant karštam orui, valgant daug angliavandenių turinčio maisto šio vitamino reikia gerokai daugiau.
Vitaminas Bi reguliuoja nervų sistemos veiklą, normalizuoja skrandžio sulčių rūgštingumą, peristaltiką, turi įtakos angliavandenių apykaitai, širdies ir kraujagyslių sistemai, vidinės sekrecijos liaukoms.
Nemažai vitamino Bi yra žirniuose, pupose, bulvėse, kopūstuose.
Vitamino B2 (riboflavino) paros norma suaugusiam žmogui yra 2—3,5 mg. Vitaminas B2 reikalingas organizmui normaliai skrandžio ir kepenų funkcijai palaikyti, baltymų bei riebalų sintezei, kraujo gamybai, normalizuoja regėjimą ir apsaugo nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio.
Trūkstant vitamino B2, susergama lūpų, burnos bei liežuvio gleivinės uždegimu, pradeda trūkinėti lūpų kampučiai, lūžinėti nagai, pasireiškia stomatitas. Gali prasidėti akių vokų gleivinės ir ragenos uždegimas, pablogėti regėjimas, pasireikšti krūtinės dermatitas.
Iš daržovių daugiausia vitamino B2 yra žaliuo-siuose žirneliuose, špinatuose, šparaginėse pupelė-se, žiediniuose ir Briuselio kopūstuose, petražolių lapuose bei šparaguose.
Vitamino B3 (pantoteninės rūgšties) paros norma suaugusiam žmogui — apie 10 mg. Vitaminas B3 reikalingas normaliai medžiagų apykaitai, būtinas nėštumo metu, nes jo trūkstant gali prasidėti priešlaikinis gimdymas, išsivystyti naujagimių ydos.
Vitamino B3 daug yra bulvėse bei ankštinėse daržovėse.
Vitamino B6 (piridoksino) suaugusiam žmogui per parą reikia 0,5—2 mg. Jis svarbus baltymų ir riebalų bei geležies apykaitai, stimuliuoja kraujo gamybą, gerina nervų sistemos darbą, skatina tulžies išsiskyrimą ir skrandžio rūgšties gamybą. Trūkstant šio vitamino, netenkama apetito, pasireiškia mieguistumas, atsiranda lūpų, liežuvio uždegimas, sausėja veido oda.
Vitaminu B6 gydoma aterosklerozė, mažakrau-lystė, kepenų, inkstų, skrandžio bei nervų sistemos ligos, jo reikia daugiau geriant prieštuber-kuliozinius vaistus.
Vitamino B6 yra bulvėse, špinatuose, žaliuosi uose žirneliuose, salotose, pupelėse, kopūstuose, morkose, svogūnų laiškuose.
Vitamino B15 (pangamo rūgšties) paros dozė žmogui yra ne didesnė kaip 2 mg. Vitaminas B15 vartojamas kompleksiniam aterosklerozės, širdies, kepenų ligų gydymui. Jis aktyvina deguonies apykaitą audinių ląstelėse, stimuliuoja antinksčių lunkciją, padeda atkurti kepenų audinius.
Vitamino B15 yra daugelio augalų sėklų gemaluose ir daiguose.
Vitaminas C (askorbininė rūgštis). Tai reikalingiausias žmogaus organizmui vitaminas. Jo paros norma suaugusiam žmogui yra 70—120 mg. Vaikams iki 7 metų užtenka 70 mg. Daugiau vitamino C reikia dirbantiems sunkų fizinį darbą bei gyvenantiems šalto arba karšto klimato rajonuose.
Vitaminas C būtinas organizme daugelio medžiagų apykaitai ir sintezei. Jis didina kraujagyslių elastingumą ir tvirtumą, padidina organizmo įgimtą ir įgytą atsparumą infekcinėms ligoms, skatina virškinimo organų funkcionavimą, eritrocitų gaminimąsi kraujyje.
Dėl vitamino C trūkumo žmogus blogai jaučiasi, greitai nuvargsta, sutrinka virškinimas, blogai gyja žaizdos bei kaulų lūžiai, greičiau peršąla. Trūkstant vitamino C, pakinta kraujagyslių sienelės, todėl susidaro palankios sąlygos susirgti ateroskleroze, ypač tiems žmonėms, kurie gausiai valgo ir mažai juda.
Daug vitamino C yra krienuose, ankštpipiriuo-se, žaliose lapinėse daržovėse, svogūnų laiškuose, žiediniuose bei Briuselio kopūstuose, brokoliuose, špinatuose, pomidoruose ir kitose daržovėse. Vitamino C kiekis mažėja veikiant oro deguoniui ir aukštai temperatūrai, taip pat daržoves ilgai laikant.
Vitamino E (tokoferolio) paros dozė suaugusiam žmogui yra 20—30 mg. Vitaminas E pagerina vitamino A įsisavinimą, stimuliuoja raumenų sistemą, gerina gimdos mitybą ir aprūpinimą krauju. Jis svarbus angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitai.
Vitaminas E vartojamas gydant kai kuriuos lytinės funkcijos sutrikimus, kepenų, odos, akių, nervų sistemos ir raumenų ligas, tromboflebitus, aterosklerozę, hipertoninę ir kitas ligas.
Vitamino E yra žaliose pupose, žaliuose žirneliuose, salotose, saulėgrąžose.
Vitamino F paros norma suaugusiam žmogui apie 1—2 g. Jis svarbus odos riebalų apykaitai, cholesteriną paverčia tirpstančiais junginiais, kurie tada lengviau pasišalina iš organizmo. Vitaminas F reikalingas aterosklerozės profilaktikai bei odos egzemų, opų ir kitų ligų gydymui.
Vitamino F yra saulėgrąžose, sojoje. Kasdien suvalgydami_ po 20—30 g augalinio aliejaus, organizmą aprūpinsime vitaminu F.
Vitamino H (biotino) kiek reikia žmogui — tiksliai nenustatyta, tačiau jis svarbus odos apykaitos procesams. Trūkstant organizme vitamino H, prasideda liežuvio odos uždegimas, oda pleis-kanoja, atsiranda pykinimo, depresijos reiškinių. Vitamino H yra žirniuose, sojoje, žiediniuose kopūstuose, svogūnuose.
Vitaminas K (filochinonas). Naujagimiams per parą vitamino K reikia 10—15 mg, jį gauna su motinos pienu. Suaugę žmonės vitamino K trūkumo beveik nejaučia, nes jį gamina žarnyne esančios bakterijos, tačiau, sergant sunkiomis tulžies pūslės bei kitomis ligomis, galima susirgti ir K avitaminoze.
Vitaminu K gydomi plaučių, skrandžio ir žarnyno kraujavimai. Jo daug yra špinatuose, pomidoruose, žaliuosiuose žirneliuose, morkose, petražolėse.
Vitamino P (rutino) norma žmogui yra nenustatyta, tačiau žinoma, kad vitaminas P mažina padidėjusį kraujagyslių sienelių pralaidumą. Jis reikalingas gydant reumatą, hipertoninę ligą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, kepenų, tulžies pūslės, akių ir odos ligas, apsinuodijimus.
Vitamino P yra daugelyje daržovių.
Vitamino PP (nikotino rūgšties) paros norma suaugusiam žmogui yra 15—25 mg. Vitaminas PP yra fermentų, dalyvaujančių oksidacijos procesuose, komponentas. Jo trūkstant pablogėja apetitas, skauda skrandį, pykina, sergantysis pradeda viduriuoti, nusilpsta, blogėja atmintis.
Vitamino PP reikia gydant aterosklerozę, širdies ir kraujagyslių sistemos, kvėpavimo bei virškinimo organų, nervų sistemos, odos susirgimus, akių ligas ir cukrinį diabetą. Vitamino PP yra kopūstuose, morkose, moliūguose, burokėliuose, pomidoruose, svogūnuose, špinatuose, pupelėse.
Vitamino U ne visos savybės pakankamai ištirtos, todėl nežinoma ir paros norma žmogui. Jo pavadinimas susijęs su lotynišku žodžius ,,ulcus”— „opa”. Vitaminas U efektyviai gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę.
Vitamino U daug yra kopūstų sultyse.
Nustatyta, kad vitamino U kiekis augaluose priklauso nuo daržovių augimo sąlygų, derliaus ėmimo laiko, konservavimo ir laikymo būdo. Esant saulėtai vasarai daržovėse būna daugiau vitamino U. Jis lengvai oksiduojasi ir suyra veikiant aukštai temperatūrai, tačiau išlieka džiovinamas ir šaldomas.
Folinė rūgštis biologiškai aktyvi tampa tik virškinimo metu. Ji dalyvauja baltymų apykaitoje, suaktyvindama kai kuriuos fermentus, skatina kraujo gaminimąsi, gerina vitamino Bi2 Įsisavinimą.
Foline rūgštimi gydoma mažakraujystė, aterosklerozė ir kitos ligos.
Folinės rūgšties yra salotose, petražolėse, burokėliuose, špinatuose, bulvėse, pomidoruose, pupose, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, kopūstuose, arbūzuose.
Paraaminobenzoinė rūgštis yra folinės rūgšties dalis ir reikalinga šios rūgšties sintezei.
Paraaminobenzoinė rūgštis apsaugo nuo apsinuodijimų kai kuriais arseno ir stibio preparatais, iš jos gaminamas tepalas odai, saugantis nuo saulės nudegimo. Šios rūgšties daug yra špinatuose.
Inozitas (mezoinozitas) svarbus riebalų apykaitai. Jis priklauso vitaminų B grupei. Inozitas mažina kraujyje cholesterino kiekį, todėl turi profilaktinį poveikį prieš aterosklerozę. Jo yra žaliuosiuose žirneliuose, žirniuose, žaliose pupose, ko pūstuose, pomidoruose, morkose.