Daug metų augindami toje pačioje vietoje vienos rūšies daržoves gausaus ir geros kokybės derliaus neišauginsime. Skirtingos daržovės nevienodai ima iš dirvos maisto medžiagas. Vienos rūšies daržovės vienpusiškai nualina dirvą, labiau plinta ligos ir kenkėjai. Eūtina daržovių kaita. Mažame sklype sunku įvesti reikiamą sėjomainą, tačiau galima daržoves grupuoti ir kaitalioti atsižvelgiant j jų augimo savybes. Pavyzdžiui, vienais metais auginkime daržoves su giliai augančiomis šaknimis, o kitais sodinkime turinčias silpną, dirvos paviršiuje išsidėsčiusią šaknų sistemą. Po ankštinių daržovių, kurios dirvą praturtina azotu, sodinkime azoto reikalaujančias daržoves.
Reikia kaitalioti daržovių plotus ir todėl, kad darže būtų lengviau ravėti, mažiau veistųsi piktžolės. Po bulvių, kopūstų, pomidorų, žirnių dirva būna mažiau užteršta piktžolėmis, todėl po jų sekime piktžolių stelbimui jautresnes daržoves: morkas, pastarnokus, česnakus, svogūnus, petražoles ir kt. Į buvusią vietą tokias pačias daržoves sekime tik po 4—5 metų — taip mažiau plis ligos ir kenkėjai.
Pagrindinėms daržovėms auginti mažame sklype siūlome sudaryti tokią sėjomainą:
I laukas – pomidorai
II laukas – agurkai
III laukas – ankstyvi kopūstai
IV laukas – morkos, burokėliai
V laukas – ankstyvosios bulvės
VI laukas – vėlyvieji kopūstai
VII laukas – svogūnai ir pupelės.
Ankstyvosioms bei lapinėms daržovėms (salo
toms, ridikėliams, ropėms, krapams ir kt.) skirki me atskirą lysvę, kurioje taip pat kasmet kaitaliokime šių daržovių vietas.