Daržovių sėjomainos

Daug metų augindami toje pačioje vietoje vienos rūšies daržoves gausaus ir geros kokybės derliaus neišauginsime. Skirtingos daržovės nevienodai ima iš dirvos maisto medžiagas. Vienos rūšies dar­žovės vienpusiškai nualina dirvą, labiau plinta ligos ir kenkėjai. Eūtina daržovių kaita. Mažame sklype sunku įvesti reikiamą sėjomainą, tačiau galima daržoves grupuoti ir kaitalioti atsižvelgiant j jų augimo savybes. Pavyzdžiui, vienais metais auginkime daržoves su giliai augančiomis šakni­mis, o kitais sodinkime turinčias silpną, dirvos paviršiuje išsidėsčiusią šaknų sistemą. Po ankšti­nių daržovių, kurios dirvą praturtina azotu, so­dinkime azoto reikalaujančias daržoves.

Reikia kaitalioti daržovių plotus ir todėl, kad darže būtų lengviau ravėti, mažiau veistųsi pikt­žolės. Po bulvių, kopūstų, pomidorų, žirnių dirva būna mažiau užteršta piktžolėmis, todėl po jų se­kime piktžolių stelbimui jautresnes daržoves: mor­kas, pastarnokus, česnakus, svogūnus, petražoles ir kt. Į buvusią vietą tokias pačias daržoves se­kime tik po 4—5 metų — taip mažiau plis ligos ir kenkėjai.

Pagrindinėms daržovėms auginti mažame skly­pe siūlome sudaryti tokią sėjomainą:

I laukas – pomidorai

II laukas – agurkai

III  laukas –  ankstyvi kopūstai

IV laukas –  morkos, burokėliai

V laukas –  ankstyvosios bulvės

VI laukas – vėlyvieji kopūstai

VII laukas – svogūnai ir pupelės.

Ankstyvosioms bei lapinėms daržovėms (salo

toms, ridikėliams, ropėms, krapams ir kt.) skirki me atskirą lysvę, kurioje taip pat kasmet kaita­liokime šių daržovių vietas.