DEKORATYVINIŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ SODINUKŲ AUGINIMAS
Įvairiems apželdinimo reikalams augalai auginami medelynuose. Šios paskirties medelynams vieta parenkama tokia pati, kaip ir vaismedžių medelynams. Ir dirva paruošiama visai panašiai. Medelyne organizuojami du pagrindiniai skyriai: daigynas ir formavimo skyrius. Taip pat gali būti skiepynas ir motininių augalų skyrius.
Daigyne sėklos sėjamos į 1 m pločio lysves pavasarį arba rudenį. Pavasarį gegužės pradžioje sėjamos stratifikuotos sėklos. Patariama greitai dygstančias ankštinių, sausmedžio, serbentų ir kitų augalų sėklas sėti rudenį ne anksčiau kaip rugsėjo pabaigoje, kad prieš žiemą sudygtų. Drebulių, tuopų, guobinių, sidabrinio ir raudonojo klevo sėklas reikia sėti tuojau pat, kai sunoksta – gegužės ar birželio mėnesiais. Inspektuose pavasarį sėjamos tokių augalų sėklos, kurioms dygti reikalinga aukštesnė temperatūra arba sėklos smulkios, pvz. magnolija, celtis, šizandra, aktinidija, jazminas, lanksva, radastas, sidabrakrūmis, tuja, puskiparisis, taip pat iš kitų gamtinių sąlygų gautos spygliuočių ir lapuočių sėklos.
Sėklos lysvėse sėjamos pakrikai arba eilutėmis per 15- 20 cm. Smulkios beržo, lanksvų, jazminų, tujos sėklos apiberiamos plonu smėlio sluoksniu, vidutinio stambumo, pvz. liepos, sėklos įterpiamos 3 kart didesniu už sėklos diametrą gilumu; stambios – dvigubai didesniu už sėklos diametrą gilumu. Sudygę pasėliai purenami, ravimi, reikalui esant palaistomi, pavėsinami, retinami. Tikriesiems lapeliams pasirodžius, daigai pikuojami taip pat lysvėse 20×10 cm atstumais. Pikuojama tokiu gilumu, kokiu daigai augo. Toje pačioje vietoje daigyne išpikuoti daigai auginami 2-3 metus. Po to sėjinukai rudeni iškasami ir pavasarį Kolesovo kardu persodinami į formavimo skyrių.
Lapuočių medžių sėjinukai sodinami 1×0,3 – 0,5 m atstumais, o po 2-3 metų persodinami didesniais (1X1 m) atstumais. Spygliuočių sėjinukai ar įsišakniję ūgliai pasodinami 1X0,3 – 0,5 m, o antrą kartą (po 4-5 metų)-1×1 m atstumais. Krūmeliai pasodinami taip pat 1X0,3 – 0,5 m atstumais. Patariama tarp medelių kas antra eilė auginti krūmų. Tuomet tarpueilių priežiūrai galima naudoti ratinius traktorius.
Formavimo skyriuje augalų tarpueiliai purenami kultivatoriais, ravimos piktžolės, tręšiami bent mineralinėmis trąšomis rudenį. Čia dekoratyviniai augalai antrais metais anksti pavasarį pradedami formuoti. Putinų, sedulų, šeivamedžių stiebeliai nukerpami žirklėmis, paliekant 6-8 cm aukščio kelmelius. Taip pasielgiama ir sekančiais metais. Forzitijų, lanksvų, kaulenių, jazminų stiebeliai patrumpinami, paliekant trečdalį jų ilgio. Erškėčių auginamas vienas stiebas, į kurį skiepijamos kultūrinės rožių veislės. Formuojant medelius, stengiamasi išauginti tiesius liemenėlius. Antraisiais metais šoniniai ūgliai pinceruo-jami virš 2-3 lapų. Kai liemenėliai pasiekia reikiamą aukštį, formuojami vainikai. Į vainiką neįeinančios šakutės pašalinamos, nupiaunant prie šakos žiedo.
Dauguma dekoratyvinių augalų dauginasi vegetatyviškai. Sumedėjusiais auginiais dauginama diemedis, forzitijos, gluosniai, jazminai, lanksvos, meškytė, pūslenis, sausmedžiai, sedulos, tuopos, vynvyčiai. Žaliais auginiais inspektuose – cūga kanadinė, eglės, kadagiai, kukmedžiai, puskiparisiai, tujos, aktinidijos, erškėčiai, forzitijos, jazminai, kauleniai, laksvos, ligustrai, ortenzijos, pūslenis, raganės, raugerškis, sausmedžiai, šizandra, sedulos, šeivamedžiai, vynmedžiai, vynvytis triskiautis. Šaknų auginiais inspektuose – tuopa baltoji ir pilkoji, žagrenis. Atlankomis – bukas raudonlapis, gebenė, lazdynai, putinas, rododendras, sausmedžiai, sedulos, vynvyčiai. Šaknų atžalomis- lanksvos, topoliai, vikmedžiai, sidabrinis žilakrūmis, šaltalankiai, žagreniai. Skiepijimu dauginama – alyvos, ąžuolai, bukai, eglės sidabrinės, gudobelės, guobos svyruoklinės, klevai, liepos, šermukšniai, uosiai ir kt. Vegetatyviškai dauginama, remiantis artimais vaisinių augalų dauginimo principais. Daigyne ir formavimo skyriuje vegetatyviškai padaugintų dekoratyvinių augalų sodinukų auginimo agrotechnika panaši į sėjinukų priežiūros agrotechniką.