Gegužės mėnesio darbai sode ir darže

sodas
sodas

GEGUŽĖS MĖNESIO DARBAI

Tai pats gražiausias metas so­de. Abrikosai baigia žydėti, bal­tus nuometus užsideda vyšnios, rausvais žiedpumpuriais puošia­si obelys. Serbentų, vyšnių, obe­lų žiedus noriai lanko bitės, tingiai po juos, bet už tai iki vėlyvo vakaro skraido kamanės. Bitės nuo žiedo ant žiedo per­neša žiedadulkes, o svetimo žie­do dulkelės yra kur kas gyvy­bingesnės, todėl ir vaisiai būna didesni, sodai geriau dera. Visi saugokime bites, o jei galima – laikykime jų. Jokiais pesticidais žydėjimo metu nepurkškime so­dų. Ir kaimynui patarkime šito nedaryti.

Neretai sodams pakenkia vė­lyvosios šalnos. Ir apsaugoti žydinčius vaismedžius nuo jų sunku. Rekomenduojama orams atšalus kurti laužus, deginti įvai­rias atliekas, bet tai padaryti netaip jau paprasta. Lengviau ryte, po šalnos vaismedžius api­purkšti vandeniu, tada žiedai at­sigauna ir mažiau nukenčia.

Labai svarbus šio meto darbas yra obelų ir kriaušių perskiepijimas. Perskiepijami menkaver­čiai, prastų veislių vaismedžiai. Nedideli vaismedžiai perskiepi­jami per vieną kartą, o auges­ni per du ar tris metus . Dar galima prilenkti serbentų ir kitų uoginių kultūrų stiebus. Daroma taip: greta pagrindinio krūmo padaroma negili duobutė, į ją prilenkiamas stiebas ir jis prismeigiamas kabliuku prie žemės. Ties duobutės pradžia į stiebo žievę šiek tiek lankeliu įpjaunama ir šitaip kuriam laikui paliekama. Iš horizontaliai esančio stiebo, tai yra iš visų pumpurų pradeda augti ūgliai. Kai jie paauga ir būna 15 – 20 cm aukščio, prilenktasis stiebas apipilamas žeme, kuri nuolat pa­laistomą. Tada iš miegančių pumpurų ima vystytis šaknys. Rudeniop naują krūmelį reikia atskirti nuo pagrindinio krūmo, jį galima išdalyti dalimis arba visą iš karto pasodinti. Tai da­roma pagal reikalą.

Sode palaikoma tvarka. Nuo­lat naikinamos piktžolės. Po lie­taus suardoma susidariusi plu­telė. Laistomi rudenį ir pavasa­rį pasodinti medeliai. Nuo pat pavasario kompostuojamos vi­sos atliekos.

Tai daugumos daržovių sėjos ir sodinimo mėnuo. Sodiname ir sėjame keliais fenologiniais ter­minais. Prasidėjus tikrajam pa­vasariui, kai vidutinė paros temperatūra viršija +5°C, pra­dėjus žaliuoti paprastajai ievai (balandžio 25 d.— gegužės 8 d.), žydėti baltažiedei plukei (ba­landžio 25 d.— gegužės 10 d.), kukuoti gegutei (balandžio 25 d.— gegužės 6 d.į, parskridus kregždėms (balandžio 24 d.— gegužės 9 d.) sėjamos gelteklės, pupos, burokėliai anksty­vam derliui, prieskoninės dar­žovės, sodinami žiedinių kopūs­tų daigai, svogūnai, salierai, ro­piniai kopūstai, brokoliai, porai, salotos, burokėlių, kopūstų, griežčių, morkų, ridikų, ridikė­lių ir salierų pasodai.

Paprastajai ievai (gegužės 6— 18 d. d.) ir vyšniai (gegužės 11—20 d. d.) pradėjus žydėti sėjami burokėliai ir morkos lai­kymui žiemą, apsaugotose vie­tose pupelės, melisos ir juozažolės, sodinami vėlyvieji, briuseliniai ir žiediniai kopūstai, sa­lierų, gelsvių ir raudonėlių dai­gai.

Vidutinei paros temperatūrai viršijus +10°C, pradėjus žydėti paprastajai alyvai (gegužės 17 – 29 d. d.) sėjami žiediniai ko­pūstai rudens derliui, moliūgai, aguročiai, patisonai, cukinijos, pupelės, sodinami griežčiai, ap­saugotose vietose dumplainiai, agurkai, pomidorai, vidutinio ankstyvumo kopūstai, mairūnai, sodinami citrininių melisų ir petražolių daigai. Ten, kur pasė-I tos arba pasodintos daržovės, j purename dirvą. Tai padeda reguliuoti augalams palankia i kryptimi drėgmės ir oro režimą, naikinti piktžoles. Lėtai dygs­tančių daržovių eilutes reikia paženklinti, dėl to bus galima : paankstinti priežiūros darbus. Ilgiau dygstančios yra ankštpipirių, artišokų, dumplainių, krapų, pastarnokų, petražolių, rabarbarų, salierų, šparagų, špinatų sėklos. Auginant šių daržovių daigus dėžutėse, neskubėti ; daryti išvados, kad sėklos nedaigios, nes jos gali dygti dvi savaites ir net ilgiau. Kad grei­čiau sudygtų, sėklos brinkina­mos ir daiginamos. Brinkintos ar sudygusios sėklos sėjamos tik į drėgną dirvą ir laistomos. Tuos žemės plotus, kuriuose auginsi­me vėlyvesnes daržoves, reikia kas savaitę purenti, neleidžiant įsigalėti piktžolėms, kurios tuo metu labai intensyviai dygsta ir auga. Be to, dirvoje sulaiko­ma drėgmė. Daržovių sėklos įterpiamos nevienodu gyliu. Smulkios morkų, petražolių, salierų, rūgštynių, dašių, juozažolių, mairūnų, raudonėlių, pipir­nių ir kitų daržovių sėklos įter­piamos negiliai (1—2 cm gyliu), vidutinio didumo — ankštpipirių, burokėlių, griežčių, kopūs­tų, pastarnokų, pomidorų, ridi­kų, ridikėlių, agurklių ir kt. dar­žovių sėklos įterpiamos 2—3 cm gyliu, o stambesnės aguročių, žirnių, pupų, šparagų sėklos 3— 5 cm gyliu. Daržovių sėjai, ruo­šiamą dirvą patręškime organi­nėmis trąšomis: agurkams, ko­pūstams, bulvėms mėšlu (60— 80 kg/10 m2) įterpiant kartu su mineralinėmis trąšomis, pomi­dorams, burokėliams, morkoms, svogūnams, ridikėliams, lapinėms daržovėms kompostu (20— 30 kg/10 m2) ir mineralinėmis trąšomis. Pradžioje mėnesio bai­giame sodinti ankstyvąsias bul­ves, o pirmąją dekadą ir visas. Pasėtos ir pasodintos daržovės mulčiuojamos. Esant sausiems orams laistomos. Tos, kurios su­dygusios, patikriname augalų tankį. Jeigu sudygo per tankiai, tuomet retiname. Retai augan­čias daržoves sutankiname dai­gais arba pamirkyta sėkla. Iš­retintas daržoves galima papil­domai patręšti mineralinių trą­šų tirpalu, imant 40 g super­fosfato, 20 g kalio chlorido ir 10 g amonio salietros 10 1 van­dens. Gegužės pabaigoje sodina­mi vėlyvųjų kopūstų daigai. Po priedangomis galima sodinti agurkų, pomidorų ir kitų šilumamėgių daržovių daigus. Agurkų daigus auginimui lauke be priedangų galima išsiauginti šiltadaržiuose. Pirmoje deka­doje nešildomuose polietileni­niuose šiltnamiuose sodiname agurkų ir pomidorų daigus. Prižiūrime šiltadaržiuose augan­čias daržoves. Esant šalnų pa­vojui, lauko daržoves uždengiame, intensyviai laistome šil­tesniu vandeniu, sudarome dū­mų uždangas, apkaupiame bul­vių daigus. Naikiname didesnę žalą darančius kenkėjus, nau­dojame kovos priemones prieš ligas. Spragės, graužiančias ko­pūstus, ridikėlius ir kitas gi­miningas jiems daržoves, galima naikinti medžio pelenais, tabako dulkėmis. Kopūstinių baltukų ir kitų drugių vikšrus galima nai­kinti entobakterinu, prieš kopūstinę, morkinę ir svogūninę musę — panaudoti karbofosą ar­ba ją atbaidyti naftalinu, laisty­ti karštu pelenų šarmu (1 kg/10 1). Prieš daržovių daigų juodąją kojelę (juodšaknę) dai­gus dezinfekuoti pamirkant 0,03 —0,05 proc. kalio permanganato tirpale, purenti žemę, praretinti daigus. Daugelį daržovių ligų sukėlėjų galima sunaikinti pa­laikius sėklas karštame vande­nyje 20 minučių, po to 2 – 3 min ataušinti šaltu vandeniu, morkų sėklas mirkyti 52 – 53°C vandenyje 15 – 20 min po to ataušinti šaltu vandeniu, ankšti­nių daržovių (žirnių, pupelių, pupų) sėklas 4,5 valandos mir­kyti 25 – 30°C vandenyje, po to 5 min 50°C vandenyje, vėliau ataušinti šaltu vandeniu.

Šį mėnesį sėjama į lysves dau­gumas vienamečių gėlių, kurios turi trumpą vegetacijos perio­dą. Į lysves galima sėti laibenį, medatkas, rudgrūdėlę, nemezi­jas, ešolcijas, nasturtas, kvap­niuosius žirnelius. Prieš sėją žir­nelius patartina pamirkyti bent kelias paras. Tada jie vienodžiau ir greičiau dygsta. Mirkyti žir­neliai sudygsta po savaitės, o nemirkyti – po dviejų savaičių. Esant lietingai vasarai jie silp­niau dera. Sėklos išlieka daigios 4 metus.

Laibenis geriau auga saulėto­je vietoje, paunksmėje žydi silp­niau. Dirvai nereiklus. Šalnoms nejautrus. Sėklos subręsta rug­pjūčio mėn., viename grame yra 3000 sėklų. Jos išlieka daigios 3 metus. Pasėtos greit sudygsta, pražysta po 45 dienų. Norint pratęsti žydėjimą, baigiantis žy­dėti laibesnis nukerpamas. Tada jis žydi pakartotinai.

Į lysves pasėta rudgrūdėlė su­dygsta po savaitės, o pradeda žydėti tik po dviejų mėnesių ir žydi iki rugsėjo mėn. Sėklos išlieka daigios 2 – 3 metus, vie­name grame yra 400 sėklų. Geriau auga saulėtoje vietoje.

Nemezijos sėjamos tiesiai į lysvę arba balandžio pabaigoje į šaltą inspektą. Paaugę daigai praretinami. Gegužės pabaigoje sodinama į gėlynus. Pasėti į lys­vę augalai žydi dviem savaitėm vėliau. Nužydėjusias nemezijas galima nupjauti, tuomet po ku­rio laiko jos vėl žydi pakar­totinai. Gėlynuose sodinamos 15 cm atstumu, o pasėtas reikia iš­retinti. Išrautus daigus galima pasodinti.

Pentinių sėklos į lysvę sėja­mos gegužės pradžioje, jei pa­vasaris ankstyvas — balandžio pabaigoje. Galima sėti ir iš ru-i dens, per žiemą sėklos išbrinks­ta, o pavasarį greit sudygsta. Paaugusius daigus reikia išretin­ti paliekant 10 – 15 cm atstumus tarp augalų.

Rūtos, razetos sėjamos tiesiai į lysves. Razetų daigai labai jautrūs persodinimui.

Sukutis-pelėvirkštė gražiai at­rodys pasėta balkone. Tai vijok­linis augalas, užauga 2 – 2,5 m aukščio. 2ydi baltai, rausvai, raudonai, tamsiai-mėlynai. Sė­jamas gegužės pradžioje. Daigai nepakenčia persodinimo. Paau­gusiam sukučiui reikia įtaisyti atramą arba nutiesti virveles. Gegužės pradžioje dar nevėlu sėti ratilius, levažandžius, jie žydės dviem savaitėm vėliau, negu išauginti daigais. Iš in-spektų ratilių daigai išsodinami į gėlynus. Prieš tai 2 – 3 die­nas inspektai nedengiami nak­čiai, augalai užgrūdinami. Prieš daigus raunant, dirvą būtina ge­rai palieti. Sodinti geriau va­kare arba ūkanotą dieną. Sodi­nama 15 – 20 cm atstumu.

Nepamirškime pasėti sausukų, šlamučių, kiškio ašarėlių ir kitų įdomių ir grakščių varpinių au­galų.

Saulėtoje vietoje sodinami kardeliai. Jiems dirva turi būti gerai įdirbta, patręšta, nerūgšti (pH 7). Negalima tręšti šviežiu mėšlu, nes kardeliai dažniau suserga grybinėmis ligomis. Dir­va paruošiama iš rudens įterpiamas perpuvęs mėšlas, 5 kg i kaulamilčių 100 m2. Pavasarį išpurenama, išberiama 5 kg superfosfato 100 m2.

Prieš sodinant gumbasvogūniai nulukštenami, mirkomi dvi valandas kalio permanganato tirpale (10 g – 10 litrų vandens) ; arba 0,5 vai. 0,4 proc. formalino tirpale. Sodinami 5 – 8 cm i gyliu, lengvesnėje žemėje – 10 cm. Sausa dirva prieš sodinimą palaistoma. Pasodintų, dar nesudygusių kardelių nereikia laistyti, nes laistant susiplūkia dirva, susidaro plutelė, kuri nepraleidžia oro ir šaknys prastai auga.

Raganes geriausia sodinti ge­gužės pradžioje. Duobė iškasama 60×60 cm, pripilama perpuvusio mėšlo, puveningos že­mės, pridedama 100 g superfos­fato. Sodinama 15 cm gyliu. Tokiame gylyje augalų šaknys vasarą neperkaista, o žiemą ne­iššąla.

Jurginai sodinami gegužės pirmoje pusėje. Dirva patręšiama perpuvusiu mėšlu (6 kg/m2). Pavasarį tręšti šviežiu mėšlu ne­patartina, nes jurginai išaugs į lapus, silpnai žydės.

Pradėję augti jurginai tręšia­mi papildomai 3 – 4 kartus kas 10 dienų pakaitomis srutomis ir mineralinių trąšų mišiniu. Ne­turint srutų, galima laistyti amo­nio salietros tirpalu (25 g —10 litrų vandens). Pradėję žydėti jurginai azoto trąšomis netręšiami.

Gegužės mėnesį dar nevėlu įrengti gėlyno veją – gazoną.

Gegužės pradžioje kardeliai ruošiami vėlyvam pražydinimui Spalio šventėms. Nuo ge­gužės pradžios jie laikomi 2 – 4°C temperatūroje, 70 proc. drėgnumo ore, šaltuose sandė­liuose arba šaldytuve. Likus 3 savaitėms iki sodinimo, apdoro­jami termiškai. Nuvalomi lukš­tai, sudedami viena eile į me­dines dėžutes su reto vielos tink­lo dugnu, daigais į viršų. Taip sudėti jie laikomi šviesioje, šil­toje vietoje (28 – 33°C, oro drėg­numas 60 proc). Šiltoje ir sau­soje aplinkoje gumbasvogūnių pumpurai per 3 – 4 savaites pa­auga iki 5 cm. Šaknys sauso­je aplinkoje silpnai vystosi, tai­gi sodinant nenutrūksta, paso­dinti gumbasvogūniai greitai įsi­šaknija. Pažeidus, nulaužus šak­nis, augalai skursta. Sodinama liepos mėnesio pradžioje.

Taip pat skaitykite: