Ką žinome apie vaismedžius?

vysniaViena svarbiausių biologinių vaismedžių savybių yra ta, kad šie augalai yra daugiamečiai, vienoje vietoje augantys dešimtmečius ir per savo gyvenimą daug kartų nešantys vaisius. Vaismedžių amžius, taip pat laikas, kurio metu jie neša vaisius, priklauso nuo jų  veislės. Tokie vaismedžiai, kaip obelis ir kriaušė gyvena ilgiau, vidutiniškai 50-60 metų, o kaulavaisiniai vaismedžiai (slyva, abrikosas, vyšnia, trešnė) – trumpiau, vidutiniškai 25 – 35 metų.

Priklausomai nuo vaismedžių veislės, sėklavaisinių arba kaulavaisinių, atskirų vaismedžių amžius taip pat nevienodas ir priklauso nuo rūšies savybių, poskiepio, agrotechnikos, priežiūros ir dirvožemio – klimato sąlygų. Vaismedžių sodinių būklę, taip pat jų derlingumą stipriai įtakoja agrotechnikos priemonių naudojimas. Praktika parodė, kad soduose, kur taikoma atitinkama agrotechnika, vaismedžiai vystosi gerai ir kasmet atneša gausų derlių. Tuo tarpu soduose, kur tinkamos agrotechninės priežiūros nėra, vaismedžiai auga silpni ir jų derlius būna nežymus.

Norint geriau suprasti atskirus vaismedžių priežiūros būdus, reikia susipažinti su pagrindinėmis vaismedžio dalimis ir organais, t.y. su jo sandara. Pas vaismedžius antžeminė dalis susideda iš kamieno, kuris turi daug šoninių šakų ir ūglių, ant kurių vystosi lapai, maži pumpurai, kvapnūs žiedai ir sultingi vaisiai. Kamienu nuo šaknų į lapus atkeliauja iš dirvožemio siurbiamas vanduo su ištirpusiomis ir lengvai įsisavinamomis mineralinėmis medžiagomis, o iš lapų į šaknis ir kitas augalo dalis keliauja maistingosios organinės mediagos.

obelisApatinė medžio kamieno dalis nuo paviršiaus iki pirmos apatinės šoninės šakos vadinama kamienu, o kamieno tęsinys iki vainiko – centriniu laidininku. Kamienas vaismedžio gyvenime vaidina pakankamai svarbų vaidmenį. Didesnis ar mažesnis kamieno pažeidimas sutrikdo normalią maistinių medžiagų apykaitą tarp vaismedžio šaknų ir antžeminės augalo dalies, dėl to medis kenčia ir netgi gali žūti.  Centrinis laidininkas turi šonines šakas. Pagrindinės šoninės vaismedžio šakos yra tos, kurios auga iš pagrindinio – centrinio laidininko, jos vadinamos pirmos eilės šakomis. Tos šakos, kurios išauga iš šių šakų, vadinamos antraeilėmis ir t.t.

Pas suaugusius sėklavaisinių veislių vaismedžius šakojimosi eilių kiekis gali siekti 6 – 8, o kartais ir 10. Pas kaulavaisinių veislių vaismedžius šių eilių kiekis уra mažesnis. Įvairių eilių šakos turi skirtingą gyvavimo trukmę ir augimo jėgą. Išsivysčiusios ir labiau ilgaamžės yra pirmos eilės šakos. Centrinis laidininkas su visais šoniniais atsišakojimais sudaro vaismedžio vainiką. Priklausomai nuo biologinių medžio veislės savybių, taip pat nuo jo rūšies, auginimo sąlygų, agrotechnikos naudojimo vainiko forma gali būti skirtinga:  apvali, piramidės formos, pasklidusi ir pan.

Taip pat skaitykite: