Blog

Šiltnamių iš naudotų plastiko vamzdžių ar atliekamų medžio tašų dar galima pamatyti atokesniuose kaimuose ar sodininkų bendrijose. Tie, kurie rūpinasi savo kiemo estetiniu vaizdu, ieško grakščių formų ir šiuolaikiškų medžiagų šiltnamių. Kodėl verta išsirinkti ilgaamžišką, kokybišką, lengvai surenkamą šiltnamį ? Šiltnamių iš naudotų plastiko vamzdžių ar atliekamų medžio tašų dar galima pamatyti atokesniuose kaimuose ar sodininkų bendrijose.

Tie, kurie rūpinasi savo kiemo estetiniu vaizdu, ieško grakščių formų ir šiuolaikiškų medžiagų šiltnamių. Šiltnamiai tampa ne tik praktiškumo, bet ir savotišku estetiniu sodybos akcentu. Planuojantiems įsigyti šiltnamį, verta paskubėti. iemos sezono metu kainos kur kas mažesnės, o pasirinkimo galimybės ganėtinai plačios. Atlaiko ledų atakas Pastaruoju metu bene geriausiai vertinama šiltnamių danga – polikarbonato lakštai. Jie išsiskiria gana gera termoizoliacija, atsparūs atmosferos poveikiui, klimato pokyčiams. Nereikia baimintis, kad nuo karštų saulės spindulių polikarbonatas lydysis, pakeis formą, susibanguos – tam jis išties atsparus.

Palyginti su stiklu, polikarbonatas irgi nepraleidžia augalams kenksmingų ultravioletinių spindulių, tačiau yra pralaidus naudingam spindulių spektrui, tolygiai ir optimaliai sklaido augalams būtiną šviesą. Polikarbonatas laikomas pažangiausia šiltnamių dengimo medžiaga ne tik dėl ypatingo spindulių pralaidumo. Jo dvisienė struktūra garantuoja tvirtumą. Tad darbuojantis šiltnamyje kastuvu, nereikia baimintis kotu netyčia užkliudyti dangos.

Skirtingai nei stiklas, nuo palyginti nedidelio smūgio polikarbonatas tikrai nesuskils. Yra siūloma dvejopą polikarbonato danga: 4 mm ir 6 mm storio lakštus. Storesni lakštai gali atlaikyti net 115 km/val. skriejančius 2 cm skersmens krušos ledus. Gamintojai tvirtina, kad mūsų klimato sąlygomis užtenka šiltnamius uždengti tiek 4 mm., tiek 6mm. storio polikarbonato lakštais. Betonuoti pamato jau nebūtina – tam yra surenkami pamatiniai šitnamių pagrindai, leidžiantys šiltnamį perkelti iš vienos vieto į kitą.

Būdavo įprasta, kad prieš statydami šiltnamį sodybų šeimininkai statiniui išliedavo betono pamatus. Juos kartais atstodavo pakloti gelžbetonio stulpai, betoniniai vejos bortai. Šiuolaikiškiems lengvų konstrukcijų aliuminio šiltnamiams betono pamatų nereikia. Dažniausiai gamintojai siūlo palyginti storos cinkuotos skardos pamatinę dalį, patikindami, jog tokios užtenka. Išties tokių pamatų užtenka dešimtmečiui ar dar ilgiau. Kad statinio neišjudintų stiprus vėjas, pamatų kampuose būna įtvirtinti gana ilgi kuolai. Pakanka juos įsmeigti į žemę.

Kuo dengti ŠILTNAMĮ – Plėvelė jau atgyvena, stiklą keičia plastikinės dangos Kuo dengti šiltnamį? Per ekonominį sunkmetį geriausia išeitis būtų nusipirkti polietileno plėvelės. Ji – pigiausia, kvadratinio metro kaina, atsižvelgiant į plėvelės tankį, nesiekia ir lito. Tačiau plėvelė gali būti ir trumpalaikiškiausia šiltnamio danga – laikyti vos sezoną. Po žiemos dažną polietileno plėvele dengtą šiltnamį reikia apvilkti nauju apdaru – keisti jo dangą.

Pagrindiniai polietileno plėvelės trūkumai – palyginti prastos termoizoliacijos ypatybės, jos greitai susidėvi, praleidžia kietuosius ultravioletinius spindulius, kurių poveikis augalams nėra teigiamas. Stiklu dengti šiltnamiai gali būti ilgaamžiški, tačiau juos būtina akylai prižiūrėti. Neatsargus judesys kastuvu ar kitu įrankiu gali įskelti stiklą arba visiškai sudaužyti. Būna, kad bent po vieną stiklo lapą gali tekti pakeisti kasmet. Žiemos šalčiai taip pat išjudina šiltnamio konstrukciją ir ne vienas stiklas gali sutrūkinėti.Žvelgiant į stiklo ypatybes, geroji ta, kad jis nepraleidžia kietųjų ultravioletinių spindulių. Blogoji – nepraleidžia net ir naudingo šių spindulių spektro ir yra palyginti trapus.

Tuo tarpu polikarbonato lakštai yra išties ilgaamžiški, juos galima naudoti 20 ir daugiau metų. Jie yra 100% perdirbama medžiaga. Gamtos mylėtojams pabrėžtina, kad – tai kartu ir ekologiška medžiaga. Ne mažiau kaip dešimtmetį tinkamos naudoti ir kitos plastiko dangos, turinčios panašių ypatybių į polikarbonato, tik gal kiek mažiau atsparios smūgiams. Ir žinoma aktualiausia yra KAINA – pagal gamintoją Kokį šiltnamį pasirinkti, priklauso ne tik nuo piniginės storio.

Reikėtų įdėmiau pasiaiškinti, kas lemia statinio kainą. Iš pažiūros taip pat atrodančių šiltnamių konstrukcijos gali būti skirtingos. Vienų karkasas būna cinkuoto plieno, kitų – aliuminio. Pastarieji brangesni. Kaip ir daugelio gaminių, taip ir šiltnamių kaina nemaža dalimi priklauso nuo gamintojo. Jau beveik įprasta, kad kiniški produktai visuomet pigesni, nei gaminti Vakarų Europoje. Šiltnamiai – ne išimtis.

Iš pažiūros niekuo nesiskiriantis kiniškas šiltnamis yra išties pigesnis už gamintą Vokietijoje. Žinoma visi kiniškų gaminių duomenys niekuo nenusileidžia vakarietiškų. Negalima tvirtinti, kad ir kokybė prastesnė. Aliuminis pigesniu metalu nekeičiamas, o dangai pasirinkti polikarbonato lakštai. Gerokai mažesnę kainą lėmė pigi darbo jėga. Maždaug 10 kv. m ploto aliuminio karkso ir polikarbonato lakštų Europoje gamintas šiltnamis kainuoja 3-4 tūkst. litų. O kinišką tokių pat medžiagų ir konstrukcijos šiltnamį galima įsigyti už 2-3 tūkst. litų

Autorius: UAB „Meistro kodas”