Lapkričio mėnesio darbai sode ir darže

lapkritis
lapkritis

Nors lapkritis paskutinis rudens mėnuo, bet neretai pasi­taiko ir šaltų dienų, iškrinta sniegas. O sode darbų dar yra. Svarbiausi jų, tai tinkamas pasi­ruošimas žiemai. Negalima so­de palikti nesugrėbtų lapų. Be to, šiuo metu galima nuo senes­nių vaismedžių kamienų nugrandyti atšokusią žievę, surinkti ją ir sudeginti.

Pasirūpinkime smėlio sėkloms stratifikuoti bei skiepūgliams laikyti, išsikaskime poskiepių žiemos skiepijimui. Viską suneškime į pastogę, tvarkingai susidėkime visas karteles ir kuoliukus. Jei neturime pas­togės, karteles sudėkime ant „ožių“ (dviejų kryžmai sukaltų baslių), apdenkime jas ruberoi­du arba plėvele. Ant akmenų pakelkime vandentiekio vamz­džius (iš jų turi išbėgti vanduo), juos nudažykime metalui dažyti skirtais dažais, išsukime čiaupus ir juos sutepkime vazelinu arba naudotu tepalu. Pravartu sutepti ir kitus sodo padargus bei įran­kius. Tvarkingai laikykime mineralines trąšas. Jas supilkime į politileninius maišus ir užriškime. Azoto trąšos, gavusios drėgmės, greitai tirpsta, supuola į luitą. Todėl jas laikykime sau­same sandėliuke.

Kuo daugiau surinkime įvai­rių piktžolių sėklų, kūlimo at­liekų. Tai geriausias sodo gera­darių paukštelių maistas. Pasi­gaminkime lesyklėlių, žvėre­liams ėdžių. Lesyklėlės daromos su  stogeliais.   Iš   šonų  ir   galų jos turi būti apsaugotos grote­lėmis, kad neįlįstų didesni pauk­ščiai (kuosos, varnos, balan­džiai).

Bičių avilius irgi apsaugokime nuo vėjų, pastatykime juos nuo­šalesnėje vietoje, kur niekas nedrumsčia ramybės. Jei pučia vė­jas, galima užstatyti skydus ar­ba šiferio lakštus, šiaudų pynes.

Užsukime ir į rūsį, kur lai­komi vaisiai. Patikrinkime, ko­kia ten temperatūra, ar patalpa pakankamai vėdinama. Varto­kime tik rudeninių veislių vai­sius, ilgiau besilaikančius pali­kime vėlesniam laikui.

Rudenį, kai pašalę ir visi keliai pravažiuojami, atsivež-kime durpių, mėšlo, statybinių medžiagų. Po pirmųjų šalčių ap­dekime mėšlu vaismedžių pomedžius, pamėtykime mėšlo ir sode. Čia sulįs žiemoti kenkė­jai, ypač kurkliai. Užėjus di­desniems šalčiams, mėšlą iškra-tykime ir daug kenkėjų sušaldysime.

Jeigu dar nepasėtos prieš žie­mą daržovės, jas sėjame. Iš poli­etileninių šiltnamių išnešame vi­sas augalų liekanas, patręšiame ir perkasame dirvą. Iš paruoštos šiltadaržiams velėninės žemės ir komposto bei žemutinio tipo durpių galima ruošti mišinį dai­gams auginti. Į mišinį imame iki pusės kiekio durpių, apie ketvir­tadalį ar daugiau arklių arba karvių mėšlo ir mažiau negu ketvirtadalį velėninės žemės. Nesant durpių, galima imti trą­šią vidutinio priemolio daržo že­mę. Velėninė žemė ruošiama iš  2/3 – 3/4   velėnų   ir    1/3 – 1/4 mėšlo.   Galima pridėti  srutų   ir mineralinių kalio bei fosforo t m šų. Tokia žemė nuolat perkas<i ma kaip ir kompostas. Paruošia ma ji per 1-2 metus. Mėnesio pradžioje reikia išimti mėšlą i s inspektų, o ant dugno, kad žeme įgiliai neįšaltų, užpilti sausų pu rių   durpių  ar   kitos   termoi/o liacinės     medžiagos.     Siltadai žiuose  ir  darže  labai  vertingu lapinė žemė, kuri gamina iš me džių lapų, perkasamų 2-3 kal­tus  per   metus.   Žemių   mišiniu sudėtis priklauso nuo to, kokius daigus auginsime ir nuo turimo žemių  asortimento   bei   kiekio. Šiltadaržiuose vietoj žemių mišinių naudojami šiaudai ir aukšpelkių durpės, kurios tręšiamos maitinamaisiais tirpalais,  palaikoma reikiama drėgmė. Pa ruošta žemė sukraunama netoli šiltadaržių,  uždengiama  20-30 cm   termoizoliaciniu   sluoksniu Panašaus storio termoizoliacini durpių, mėšlo, pjuvenų ar kitų medžiagų sluoksnis, prasidėjus pastoviems   šalčiams,    siekiantiems apie 5°C, dedamas ant daržovių ir bulvių kaupų, kurie iki tol buvo uždengti šiaudais ir žemėmis.  Sudedami  į pastogę apsaugotą nuo drėgmės vietą inspektų rėmai, daržo inventorius.

Gėlyne darbai eina į pabaigą. Svarbiausia nepamirškime laiku pridenkime rožes. Rožę žiemojimui ruošiamos iš anksto. Nuo rugpjūčio vidurio jų nereikia tręšti azoto trąšomis. Tuo laiku tręšiama fosforo ir kalio trąšomis. Mūsų klimato sąlygomis visas rožes reikia dengti,iš­skyrus parko rožes.Nupurkštas 2 proc. nitrafeno tirpalu rožes žiemai reikia apkaupti žemėmis, o pradėjus šalti, pridengti eglių šakomis ar sausais medžių la­pais. Daugumai rožių veislių kri­tinė temperatūra yra 8-10° šal­čio. Kaupiant būtina saugoti, kad neapnuogintume šaknų, geriau atnešti naujos žemės. Supilami 30 cm aukščio kaupeliai. Stip­riai nuaugusios rožes truputį apgenimos. Kai temperatūra nukrinta pastoviai iki – 6°C, rožes reikia visiškai pridengti. Priden­gimui naudojamos ir pjuvenos, tačiau jas kiekvieną pavasarį reikia nuimti. Durpės tinka tik sausos. Prieš dengiant lapais, reikia padėti bent kelias egli­šakes, tada geriau praeina oras ir apsaugoma nuo graužikų. Prak­tikuojamas ir sausas rožių den­gimas, tam padaromi rėmai ir ro­žės pridengiamos ruberoidu, po­lietilenine plėvele, tačiau būtina palikti angas vėdinimui. Vijokli­nės rožės suguldomos, apačioje padedama eglišakių ir keli lent­galiai, pagaliukai apie 6 cm storio (geresnis vėdinimasis), o viršų pridengiame eglių šako­mis ir polietilenine plėvele, pri­tvirtiname stipriai špagatu, ga­luose paliekame angas. Den­giant polietilenine plėvele, rube­roidu arba lentomis tarp rožių ir dangos reikėtų palikti bent 20-30 cm oro tarpą.

Nepamirškime pridengti ra­ganių ir retesnių spygliuočių formų, ortenzijų, sumedėjusių bijūnų. Lapkričio mėnesį gumbi­nių begonijų gumbai būna visai išdžiūvę, juos reikia sudėti į dė­žutes, sluoksniuojant su smėliu. Dedami į rūsius padžiovinti jur­ginų gumbai. Per žiemą jie laikomi  4-5°C  temperatūroje.

Kambarinės gėlės laistomos saikingai, dauguma jų nustoja augti. Gėlės laikomos arčiau lan­gų, nes dienos tamsios ir trum­pos, augalams stokoja šviesos. Azalijos laikomos šviesioje pa­talpoje, laistomos kiekvieną die­ną, purškiamos. Ciklamenus ir azalijas geriau laistyti iš apa­čios, pripilant vandens į padėk­lus. Žiemą vandens padėkle lai­kyti nereikia, jei po pusės va­landos augalas vandens nesuge­ria, geriau jį išpilti. Ciklamenai geriau jaučiasi vėsesniame kam­baryje. Vazonuose žemė nuolat purenama. Kalijas reikia laistyti gausiai. Žydinčius augalus tręš-kime mineralinių trąšų mišiniu (2-3 g litrui vandens,arba „Vi­to“ skystu mineralinių trąšų mi­šiniu; tręšimo normos nurodytos ant įpakavimo).

Lapkričio pabaigoje dar. kartą peržiūrimos ir atrenkamos chri­zantemos. Jos laikomos šviesio­je 4-8°C patalpoje. Galima lai­kyti ir vėsiuose rūsiuose.