„Dangiškieji migdolai“ – taip dažnai apibūdinami šie kaulavaisiai. Nors daugelis migdolus vadina riešutais, tai – netiesa. Tačiau teisinga tai, kad jie yra nuo seno vertinami dėl išskirtinių maistinių ir sveikatinimo savybių. Migdolai šiandien naudojami tiek kosmetikos, tiek vaistų pramonėje. Bet dažniausiai juos sutinkame patiekaluose. Šie kaulavaisiai dažnai mus pasiekia iš Ispanijos. Migdolai yra viena populiariausių lauktuvių, sulaukiamų iš kelionės į Maljorką – salą, kur šių medžių žydėjimas prilygsta sakurų žydėjimui Japonijoje.
Prisikėlimo pranašai
Ispanijai priklausanti Maljorkos sala pavasarį tiesiog patvinsta baltai rausvais žiedais. Tai – viena pagrindinių vietų, iš kurių pasaulį pasiekia migdolai. Šie medeliai saloje pražysta patys pirmieji, todėl ne veltui simbolizuoja prisikėlimą ir vaisingumą. Juk pavasaris – tai visuotinio atgimimo, atsinaujinimo metas. Sausio mėnesį mūsų šalyje paprastai siaučia speigas, o Maljorkoje ir kitose Viduržemio jūros regiono salose jau ima sprogti pirmieji migdolų žiedeliai.
Migdolai paprastai auga apie 130 metų. Tai – palyginti nedaug. Dažniausiai medeliai ir krūmai užauga nuo 4 iki 10 metrų aukščio. Vaisius jie ima brandinti 4-5-ais metais. Žydėdami migdolai pasidabina 1.5-2 cm skersmens žiedeliais, sudarytais iš penkių vainiklapių. Šie žiedai palaipsniui pavirsta į maždaug 5 g svorio kaulavaisius. Deja, dėl klimato sąlygų mūsų šalyje sulaukti derliaus neįmanoma. Migdolams reikalinga aukšta temperatūra ir daugybė saulės šviesos. Be to, geriausiai šie medžiai auga atšlaitėse.
Laikotarpis iki vasario vidurio ar netgi kovo Ispanijos regione laikomas ypatingu. Skaičiuojama, kad vien Maljorkoje auga apie kelis milijonus migdolų. Jų žiedai, gausiai nusėjantys visą salų kraštovaizdį, paverčia jį tiesiog pasakišku. Stulbinantis vaizdas į medelynus ir vienuolynus, kur auginami migdolai, sutraukia tūkstančius žmonių. Panašiai, kaip sakuros tekančios saulės šalyje, čia šie medeliai priverčia džiaugtis tiek jaunus, tiek senus. Nepaprastas migdolų žydėjimas netgi tapo vienu iš turistų apsilankymo salose priežasčių.
Nors pražysta dar sausį, vaisius migdolai subrandina daugiausia tik rudenį. Tiesa, dalį derliaus, priklausomai nuo regiono, augintojai nuima jau vasarą, birželio ir liepos mėnesiais. Paprastai tai atliekama tradiciniu būdu: aukštos medžių šakos purtomos naudojant specialias ilgas kartis. Nukritę vaisiai, kurių viduje ir slypi vertingieji kauliukai, renkami į pintines. Toliau jų laukia ilgas apdorojimo procesas.
Ir maistas, ir vaistas
Migdolai išsiskiria maistingosiomis savybėmis. Jų kauliukuose esama net iki 60 % nedžiūstančio aliejaus. Jis išgaunamas šaltojo presavimo būdu. Dažnai šis produktas panaudojamas gaminant likerį. Populiarieji migdolai kulinarijoje naudojami labai plačiai. Sėklos valgomos žalios, džiovintos ir kepintos. Kai kuriuose kraštuose iš jų netgi verdamos uogienės, gaminami gėrimai. Migdolų kauliukai sūdomi, mirkomi cukraus tirpaluose.
Tai – labai dažnas saldžiųjų patiekalų ingredientas. Tačiau rytų kraštuose migdolais mielai skaninami ryžių, paukštienos, kiaulienos ir kitokios mėsos patiekalai. Apsukrių migdolų augintojų naudojami netgi kauliukų kevalai – jais šeriami gyvuliai. Pilnais aromatingais kevalais neretai gardinami alkoholiniai gėrimai.
Patiems galima pasigaminti migdolų pieno – išskirtinio produkto, ypatingai būdingo Maljorkos virtuvei. Tam, kad išgauti šį gėrimą, reikia šviežias migdolų sėklas suskaldyti ir nuimti nuo jų odelę. Tuomet sėklos turi būti kuo smulkiau sumaltos, į masę vis pripilant vandens. Gautą masę reikia užvirinti. Priklausomai nuo receptų, tai atliekama vieną ar du kartus. Virinant sutrintus migdolus reikėtų juos nuolat maišyti, kad neprisviltų.
Šio proceso metu dedami ir kiti ingredientai. Kilogramui migdolų turėtų tekti 800 g cukraus, šiek tiek sutarkuotos citrinų žievelės ir cinamono lazdelių. Tokį gaminį reikėtų kaitinti dar kelias valandas. Tačiau kantrybės reikalaujantis procesas išties pradžiugina rezultatu. Gautas gėrimas gali būti vartojamas be priedų arba paverčiamas savotiška „sriuba“, maišant skystį su sausainiais, pyragu, džiovintais vaisiais ir panašiai.
Žinoma, migdolai naudojami ne tik gaminant maistą. Nuo seno vertinamos šių kauliukų gydomosios savybės. Teigiama, kad migdolų sėklos teigiamai veikia virškinimo sistemą. Gausus karčiųjų migdolų vartojimas gali pasibaigti apsinuodijimu. Tačiau kitos rūšys tinka apetitui gerinti, skrandžio opaligei, užkietėjusiems viduriams gydyti. Tepalai su migdolų aliejumi veiksmingai šalina skausmą. Migdolai tinka ir kosuliui, peršalimui, plaučių uždegimui gydyti. Taip pat migdolų produktai padeda lengvinti nemigos, migrenos, anemijos, diabeto simptomus. Jie teigiamai veikia ir širdies veiklą.
Migdolai – tai išties vertingas šiltųjų kraštų augalas. Žaviais žiedais viduržiemį pasipuošęs medelis vėliau įrodo, kad net ir tokiame puošnume slypi didelė jėga. Nors Lietuvoje džiaugtis šių medžių derliumi neįmanoma, migdolų nederėtų pamiršti. Tai – ne tik gardžios lauktuvės iš egzotinės kelionės. Tai – labai naudingas mūsų sveikatos ir netgi grožio saugotojas.
Parengė Marina Basangova