Dumplūnės (sodininkai mėgėjai jas dar vadina dumplainiais) – vienmečiai bulvinių šeimos augalai, panašūs į pomidorus. Prieš gerus du dešimtmečius sodininkai buvo susidomėję dumplūnėmis. Deja, jos plačiau neišplito, nors į Europą atkeliavo tuo pat metu kaip ir pomidorai. Yra įvairių dumplūnės rūšių – ir dekoratyvinių, ir valgomųjų. Rudenį galima paragauti valgomosios ir žemuoginės dumplūnės vaisių.
Valgomoji dumplūnė dažnai dar vadinama stambiavaisiu dumplainiu arba meksikietišku pomidoru. Sunokę jų vaisiai vartojami kaip pomidorai: švieži, rauginti, marinuoti. Šios dumlūnės greitai auga, jos krūmai aukšti (70–120 cm), gausiai šakoti ir lapuoti. Vaisius, priklausomai nuo veislės, sveria 40–90 g, būna 3–6 cm skersmens, plokščiai apvalus ar apvalus, geltonas, oranžinis ar rusvas. Vienas augalas išaugina vidutiniškai iki 280 vaisių.
Valgomosios dumplūnės vaisių dedama į sriubas, salotas, iš jų gaminamos tyrės, konservai su morkomis pomidorų padaže, vaisiai marinuojami ir raugiami.
Žemuoginė dumplūnė sodininkų mėgėjų dar vadinama smulkiavaisiu dumplainiu. Augalai 30–70 cm aukščio. Vaisius – oranžinė ar geltona, apvali arba pailgai apvali uoga, sverianti 3–8 g ir 1–2,5 cm skersmens. Vaisiai būna apsupti apvalkalėliu, pradeda nokti rugpjūčio viduryje. Jie skinami porą kartų per savaitę. Pernokę vaisiai visada būna labai saldūs, tačiau nenuskinti krenta.
Žemuoginių dumplūnių minkštimas sultingas, geltonas ar oranžinis, skonis gaivus, saldokas, primenantis žemuoges ar ananasus. Saldžios ir sultingos uogos su žemuogių ar ananasų aromatu vartojamos šviežios, verdamos uogienės, džemai, drebučiai, dedamos į pyragus, kisielius, kompotus, džiovinamos.
Dumplūnių vaisiai turi daug citrinos rūgšties, fosforo, geležies, vitaminų B ir C, rauginių ir pektininių medžiagų, turinčių želatinos sąvybių. Valgomosios dumplūnės vaisiuose esančios karčiosios medžiagos, pavyzdžiui, fizalinas ir kitos, panašios į alkaloidus, suteikia vaisiams specifinį skonį. Dėl šios savybės kai kuriems žmonėms valgomosios dumplūnės vaisiai atrodo nelabai skanūs.
Dumplūnėse yra medžiagų, kurios ramina nervų sistemą bei malšina skausmą. Todėl dumplūnės tinka sergant sąnarių ligomis, norint atpalaiduoti raumenis bei numalšinti spazminius pilvo skausmus. Be to, dumplūnės padeda atsikosėti, puikiai tinka karščiavimui mažinti. Gerai žinomos ir antimikrobinės dumplūnių savybės. Dumplūnes patartina vartoti ir sergantiesiems cukralige, podagra.
Nuskintus dumplūnių vaisius galima laikyti maždaug iki vasario galo. Iš dumplūnių galima pasigaminti įvairių salotų, patiekti kaip garnyrą prie paukštienos ar mėsos patiekalų, ruošti desertus, tačiau dažniausiai dumplūnės konservuojamos. Tam labiau tinka sunokusios, bet neperbrendusios dumplūnės. Ypač lengvai iš dumplūnių gaminami drebučiai, todėl jos dažnai vartojamos ir konditerijoje.
Iš žemuoginių dumplūnių galima virti džemus, uogienes, džiovinti. Džiovintas naudoti kaip razinas ar dėti į patiekalus, saldžias sriubas.