Iki rugpjūčio vidurio dar galima akiuoti. Šį mėnesį labai sparčiai auga rudeniniai ir žieminiai vaisiai, dar formuojasi žiediniai pumpurai sekančių metų derliui, bręsta vasariniai obuoliai. Augalams labai reikia drėgmės. Todėl per sausras vaismedžiai gausiai paliejami, o tie, kurie blogiau auga, dar kartą nupurškiami 0,5 proc. karbamido tirpalu (10 litrų vandens, 50 g karbamido). O jeigu vyšnios apniktos kokomikozės, moniliozės ar šratligės, jos, derlių nuėmus, purškiamos 0,4 proc. (40 g į 10 litrų vandens) vario oksichlorido arba tokios pat koncentracijos polikarbacino tirpalu. Na, o jei uogas puola varnėnai, ant medžių kabinami sukarpytos folijos gabaliukai. Jų šie paukščiai bijo.
Vasarą būna daug krituolių, ypač vasarinių veislių obuolių. Dalis jų būna dideli, bet pažeisti vaisėdžio. Todėl vertingesnius vaisius, išpjausčius pažeistas vietas, galima įvairiai suvartoti: išspausti sultis, sudžiovinti, išvirti marmeladą.
Ruoškimės braškių sodinimui. Jei dar neišrinktos daugiametės piktžolės, šitai tuojau pat padarykime. Lysves patręškime perpuvusiomis organinėmis bei mineralinėmis trąšomis. Braškių daigus imkime tik iš sveikų gerai derančių braškynų. Sodinkime gerai įsišaknijusius daigus. O dar geriau, kai daigai perkeliami su žemės gumulėliais. Tuomet jie nejaučia persodinimo, mažiau reikia laistyti. Sodinama į lygią dirvą eilutėmis arba juostomis (juostose po dvi eilutes). Taip darant sutaupoma žemės, nes tarpueiliai daromi dvigubai platesni. Juostoje eilutė nuo eilutės daroma kas 25-30 cm. Eilutėse tarp augalų paliekami 22-25 cm atstumai. Jei braškių negalima perkelti su žemės gumulėliu ant šaknų, tuomet daigų šaknys pamirkomos karvių mėšlo ir molio tyrėje. Braškės per sausras dažniau laistomos.
Kuo daugiau vasarą sukaupkime organinių trąšų. Tam parinkime nuošalesnę vietą, truputį ją pagilinkime, bet duobės nekaskime. Kad įvairios piktžolės ir žolės geriau putų, prikirtę žabų suriškime juos į pailgą pynę ir paklokime ją ant žemės ten, kur bus kaupiamos trąšos. Pro tokį fašinų drenažą į komposto krūvą pateks daugiau oro ir kompostas greičiau pus bei mineralizuosis, nereikės dažnai krūvos perkasinėti. Be to, per sausras komposto krūvas pravartu palaistyti, tada jose atsiras daugiau sliekų, o jie savo ruožtu padės pūvančiai masei mineralizuotis. Į komposto krūvas nereikėtų mesti labai ligotų įvairių sodo atliekų, nes yra ligų, kurių pradai išsilaiko ilgą laiką.
Viską, ką išrovėme dėkime į kompostą, ką nukirtome, tuojau pat sukapokime ir sudeginkime.
Dar galima sėti žalumynines daržoves rudeniui. Jeigu nepasėtos daugiametės daržovės, jas pasėjame. Po baigusių derėli agurkų nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose sėjamo, žalumynines daržovės. Prasideda derliaus ėmimas. Nemažą jo dalį teks laikyti žiemai vieno kiose ar kitokiose laikyklose. Reikia jas gerai išvalyti. Tar.i ir lentynas gerai nuplauti. Sandėlius galima dezinfekuoti formalino vandeniniu tirpalu (1:40), baltinti kalkėmis, apipurkšti tarą 1, proc. kalio permanganato tirpalu. Kasame ankstyvąsias morkas ir burokėlius. Jau bręs ta svogūnai. Pageltus ir išgulus daugiau negu pusei laiškų, svogūnus nurauname ir džiovinamo Tam galima panaudoti polietileninius šiltnamius ar kitokius šiltadaržius. Nereikia užtęsti česnakų kasimo, nes vėliau nukasti jie blogiau laikosi žiemą. Prinoksta žirniai. Reikia nuimti ir pupeles, nes jos jautrios rudeninėms šalnoms.
Augančių daržovių priežiūros darbai panašūs, kaip ir liepos mėnesį. Papildomai tręštinos tik vėlyvosios daržovės. Kitų nebe tręšiame. Palaipsniui mažinamo laistymą. Jis dar reikalingas derantiems agurkams, vėlyvie šiems kopūstams, augančioms žalumyninėms daržovėms. Patrumpiname pomidorų ir pupų viršūnes. Agurkus renkamo maždaug kas keturias penkias dienas, o pomidorus skinamo pradėjusius gelsti ir baigiamo nokinti jau nuskintus. Mėnesio pabaigoje kasamos ankstyvosios bulvės. Prieš 10-15 d. iki kasimo nupjaunami bulvienojai Bulvės greičiau subręs ir bus lengviau jas kasti. Prieskoninos daržoves džioviname ir ruošiame žiemai. Geriausia laikyti sandariuose induose, kuriuosi jos išsilaiko pakankamai aromatingos, neišgaruoja eteriniai aliejai. Marinuojame, raugiame, džioviname ir kitaip perdirbame daržoves. Ligas ir kenkėjus naikiname tokiu pat būdu kaip ir ankstesniais mėnesiais. Nepamirštame profilaktinio darbo, visais galimais būdais neleidžiame plisti ir pasiruošti žiemojimui ligų pradams bei kenkėjams.
Miegančia akute rožės dažniausiai skiepijamos rugpjūčio mėnesį. Pirmiausia dvi savaitės prieš akiavimą išpjaunamos visos poskiepių atžalos, bus patogiau dirbti. Likusios šakos sutrumpinamos apie trečdalį. Prieš skiepijimą poskiepiai dvi savaites gausiai laistomi, tuomet lengviau atšoka žievė nuo medienos. Prieš akiuojant nuo poskiepių atkasama žemė ir nuvalomas šaknies kaklelis. Atlikus paruošiamuosius darbus, akiuojama. Išpjaunama T raidės pjūvis, į kurį įstatoma kultūrinės rožės akutė. Po to aprišama polietilenine plėvele. Po dviejų savaičių patikrinama, ar akutė prigijo. Prigijusių akučių lapkočiai palietus nukrinta, o skydelis būna žalios spalvos, neprigijusių skydelis būna pridžiūvęs.
Šį mėnesį renkamos vienamečių gėlių sėklos: raudonžiedžių šalavijų, petunijų, levažandžių, godecijų, rudgrūdėlių ir kitų. Sėklas geriau laikyti vėsioje patalpoje (7-8°C).
Antroje mėnesio pusėje ruošiamasi bijūnų persodinimui. Jie gerai auga vidutinio sunkumo, puveningoje žemėje. Netinka šlapia dirva. Gerai auga saulėtoje vietoje, paunksmėje nežydi arba žydi silpnai. Duobės kasamos 50 – 60 cm pločio. Jei dirva priesmėlio, įdedama truputį molio po to perpuvusio mėšlo.
Jeigu bijūnų šaknys apvytusios, jos sunkiai prigis. Todėl pirma reikia jas sudrėkinti, apvynioti drėgnu skuduru ir palaikyti, kol šaknys atgaus turgoną. Po to sodinama. Persodinti bijūnai geriau augs, jei bus padalyti kereliais. Dalijame taip, kad kiekvienas kerelis turėtų bent 2 žiedinius pumpurus ir sveikas šaknis. Žiediniai pumpurai bukesni negu lapiniai. Bijūnai sodinami negiliai. Pumpurai žemėms nusėdus turi būti apie 3 cm gylyje. Giliai pasodinti bijūnai silpnai žydi. Pasodinus gausiai palaistoma, o kai vanduo nuslūgsta, užpilama žemėmis. Persodintus bijūnus prieš žiemą reikia pamulčiuoti durpėmis (5-8 cm sluoksniu). Rugpjūčio pabaigoje iš lysvių į vazonus sodinamos kalijos, azalijos. Kalijos sodinamos į perpuvusio mėšlo ir durpių žemės mišinį arba inspektinės ir durpinės žemės mišinį. Kalijoms tinka rūgštesnė žemė. Būtina atskirti išaugusius jaunus daigus. Sodinama negiliai, šaknies kaklelis turi būti lygiai su žemės paviršiumi. Azalijoms tinka lapinės ir durpinės žemės mišinys (pH 5). Azalijos jautrios kalkingam vandeniui, laistomos tokiu vandeniu azalijos nyksta. Iš inspektų ciklamenai sodinami į 11-12 cm skersmens vazonus. Sodinama negiliai, kad gumbo viršutinės dalies nedengtų žemės. Vazonai su persodintais ciklamenais paliekami prikasti iki 1/3 į žemę. Augalai dažnai purškiami, vėdinami mažai, kai įsišaknija, dažniau vėdinama. Rugsėjo mėnesį įnešami į šiltnamį. Ortenzijas taip pat reikia susodinti į vazonus iki rugsėjo pradžios, nes gali pakenkti šalnos. Sodinama į durpinės ir kompostinės žemės mišinį, padarytą lygiomis dalimis. Patariama 1 m3 mišinio pridėti 2 kg kaulamilčių. Inspektuose prikasti vazonai laikomi iki šalčių. Prieš šalnas inspektus reikia pridengti. Orams atšalus, prieš šalčius vazonai sunešami į sausą, tamsią patalpą, kurios temperatūra yra 2-3°C. Galima laikyti rūsyje.
Šiltnamiuose galima užauginti kalceolarijų. Jos sėjamos rugpjūčio mėnesį į dėžutes, pripiltas mišinio iš 2 dalių perpuvusios lapinės ir 1 dalies durpinės žemės. Sėklos smulkios, todėl pasėtos žemėmis neužberiamos. Sėjama ant drėgnos žemės, dėžutė pridengiama stiklu arba sudrėkinta marle. Sudygsta po savaitės. Būtina išpikuoti 3-4 cm atstumu. Žiemą laikoma 5-6°C temperatūroje. Į vazonėlius persodinama sausio mėnesį, j žemę pridėjus sauso, trinto karvių mėšlo. Žydės kovo pabaigoje – balandžio pradžioje.