Rugsėjo mėnesio darbai sode ir darže

Rugsėjis gamta
Rugsėjis gamta

Štai ir pirmasis rudens mėnuo Namelio palangėj – jurginai žydi. Žiedų daug. Bet ir piktžolių netrūksta. Dažnas sodininkas jų sėklas augina, jomis ir kai­myną   apdovanoja. Su   tokia praktika neturėtų taikstytis stro­pieji sodininkai. O neretai dar ir keliai piktžolėmis ir bulvienojais „taisomi”, už tvoros metamos piktžolės, veikiau, orga­ninės trąšos. Po obelimis gau­sėja  ir  krituolių,  gana  didelių obuolių, kriaušių, slyvų. Dažnas sodininkas   nebespėja   sudoroti derliaus, o į parduotuvę ar tur­gų gabenti gėdinasi. Gerai, kai sode     organizuojamas     sulčių spaudimas, tada dažnas daugiau gali jų užkonservuoti ir mažiau krituolių nueina perniek. O juk ir padžiovinti įvairių vaisių ga­lima. Dabar sultims ruošti yra daug įvairių įren­gimų. Apžiūrėkime   avietyną.   Kuo greičiau  nuskabykime  aviečių, paliktų   sekančių  metų   derėji­mui, viršūnes. Tada avietės nus­tos augti,  greičiau sumedės  ir žiemą ne taip greitai iššals.  Be to,  išpjaustykime ir derėjusius stiebus,     pašalinkime    silpnus, blogai   išsivysčiusius   augalus, supurenkime žemę.

Artėja vaismedžių sodinimo metas. O jam ruošiamasi iš anksto. Neužilgo skinsime rudeninius obuolius. Šiam darbui reikia gerai pasiruošti. Turėti pastatomas kopėčias, pakankamai dė­žių, minkštų, geriausia polieti­leno, su atsegamu dugnu krep­šių, o derliui sudėti – tinkamai paruoštus rūsius. Rūsiai bei ki­tos patalpos, kur bus laikomi vaisiai, dezinfekuojamos ir išba­ltinamos. Jei rūsiai yra negy­venamose patalpose, tai juos ga­lima dezinfekuoti deginant sierą, o visais kitais atvejais purškia­ma fungicidais – 1 proc. gele­žies arba vario sulfato tirpalu. Kartu apipurškiamos ir vartotos dėžės, stelažai.

Prieš žiemą nudažykime van­dentiekio vamzdžius, tvoras, vartus.

Šį mėnesį prasideda šalnos, kurioms daržininkas turi pasi­ruošti. Prieš prasidedant šal­noms nuimame jautrias joms daržoves: pomidorus, agurkus, dumplainius, ankštpipirius, agu­ročius, cukinijas, moliūgus, patisonus. Skiname ir nedidelius pomidorų vaisius, ypač tuos, kurie yra šiek tiek balsvo at­spalvio. Jie baigs prinokti laiko­mi. Agurkus skiname ir mažes­nius, nes visi tinka laikymui žiemą – rauginimui, marinavi­mui. Didesnės šalnos pakanda ir bulvienojus, todėl juos nup­jauname ir kasame bulves. Pra­dėjusios pūti bulvės netinka . nei sėklai, nei maistui. Bulves geriausia laikyti nešiltame rū­syje. Jeigu rūsiuose žiemą sau­sa, ir šilta, bulves galima lai­kyti kaupuose, tranšėjose arba specialiai įrengtose duobėse. Rūsiuose geriausiai laikyti į dė­žes supiltas bulves. Taip laiko­mos bulvės nepūva.  Kaupuose, tranšėjose ar duobėse laikomos bulvės pilamos nestoru sluoks­niu. Nukastų bulvių iškart į sandėlius nepilkime. Palaikyki­me jas 12-15 dienų aukštesnė­je temperatūroje. Tuomet užgy­ja kasant padarytos žaizdos, gumbai pasiruošia ramybės pe­riodui. Pasikeiskime sėklai ge­resnių veislių bulvių.
Mėnesio pabaigoje pradeda­me kasti morkas, burokėlius, ki­tas šakniavaisines daržoves. Pradėję formuoti galvutes, žie­diniai kopūstai iškasami ir bai­giami auginti inspektuose arba šiltnamiuose. Polietileniniuose šiltnamiuose auginamos žiemyninės daržovės. Jiegu jų nesė­jome, šiltnamius tvarkome ir ruošiame žiemai. Nuimame susi­dėvėjusią plėvelę, atskiriamo sveikus gabalus, kuriuos dar ga­lima panaudoti. Šildomuose šilt­namiuose auginame pomidorus, žalumynines daržoves. Nuimda­mi šakniavaisines daržoves, at­renkame tipingus tai veislei, gražiausius ir sveikiausius, ne-perdidelius šakniavaisius ir lai­kome juos pasodams. Atrenka­me sėkloms gražesnius agurkus, pomidorus ir kitas vaisines dar­žoves. Hibridinių daržovių pa­naudojamos nevienodos tėvinės veislės, dažniausiai auginamos tik sėklininkystės tikslams.

Nuėmę daržovių derlių, per­kasame ar suariame žemę. Pieš tai    išrauname    visas    sėklines

piktžoles, kad neišplatintumėm jį jų sėklos. Šakniastiebines, šakniaatžalines ir kitas vegetatyvi­niu būdu besidauginančias pikt­žoles išrenkame, perkasdami arimą tręšiame organinėmis ir mineralinėmis kalio bei forforo trąšomis. Mėšlu iš rudens trę­šiame kopūstams, agurkams, bulvėms skirtą žemę po 40-80 kg/10 m2. Jeigu dirva yra rūgšti j ar vidutinio rūgštumo, galime ją kalkinti prieš apariant. Su­renkame vijoklinių pupelių atra­mas, pomidorų kuoliukus, pade­dame jas kitam sezonui. Per­kasame kompostą.

Rugsėjo mėnesį patogiausias laikas seniems gėlynams tvarky­ti ir naujiems įrengti. Daugia­metės gėlės vienoje vietoje auga 5-6 metus, todėl  ilgai augančius šluoteliniuš flioksus, astilbes, monardas geriau persodinti. Senesni augalai silpniau žydi, o monardos ilgai auginamos vie­noje vietoje ima nykti. Netu­rint galimybių persodinti, rei­kia, nupjovus antžemines dalis, minėtas gėles pamulčiuoti dur­pėmis, arba jų kerelius užpilti 5 cm žemių sluoksniu, nes ilgai augdami jų kereliai tarytum iškyla į paviršių. Ruošiant gėlyną arba jį rekonstruojant nereikia vėluoti, nes vėlai persodinti au­galai nespėja įsišaknyti ir jaut­resni gali iššalti. Pastaruoju metu dažnas žavisi retomis spygliuočių formomis. Iš jų daromi deriniai arba že­maūgės spygliuočių rūšys deri­namos su daugiametėmis gėlėmis.     Planuodami     spygliuočių grupes soduo­se, gerai apgalvokime jų aukš­čius ir augimo greitį, nuo to priklausys sodinimo atstumai ir vieta tarp atskirų rūšių. Tokioms grupėms geriau tinka lėtai au­gančios ir žemaūgės rūšys ir formos. Dažniausiai sodinami kadagiai, įvairios formos tujos, puskiparisiai. Kartais deramai įkomponuojama kalninė pušis. Akcentais gali būti 1 dygioji eglė. Perkrauti sodų plotų me­džiais neverta.

Šį mėnesį toliau renkamos vienamečių ir daugiamečių gėlių sėklos.

Nepamirškime laiku iškasti gumbinių begonijų. Tai reikia padaryti prieš stipresnes šalnas. Stiebai nupjaunami aukščiau gumbo apie 5-6 cm. Gumbai truputį padžiovinami ir nuvalo­mi. Žiemai sudedami į dėžu­tes, sluoksniuojant su durpėmis, laikomi 5-8°C patalpoje.

Kartais gumbines begonijas tenka kasti nevisai subrendu­sias, tuomet jos susodinamos į dėžes ir jose baigia vegetaciją. Po to gumbai iškasami, kelias dienas džiovinami ir nuvalomi. Rugsėjo pabaigoje būtina pa­sodinti narcizus, jacintus, nes vėliau pasodinti nespėja įsišak­nyti, sunkiau žiemoja. Laikas so­dinti leukoją, margutes, dekora­tyvinius česnakus, ankstyvąsias tulpes.

Nevėluokime sodinti margu­tes, jos anksti išleidžia šaknis, kurios sodinant sužalojamos, dėl to augalai sunkiau prigyja ir skurdžiau auga. Neužmirškime iškasti tigridijų, jos mūsų kli­mato sąlygomis lauke nežiemoja. Tigridija iškasama vėliau kartu su lapais ir žemėmis.  Lapams nudžiūvus, svogūnai atsargiai   nuvalomi,   neatskiriant nuo jų smulkių svogūnėlių ir iki pavasario laikomi smėlyje 3-5° C. Vaikučiai atskiriami nuo motininio augalo prieš pat so­dinimą.

Alstremerijos dažniausiai au­ginamos šiltnamyje, vienoje vie­toje jos auginamos dvejus me­tus. Persodinama rugsėjo-spalio mėnesiais. Sakniagumbiai atsar­giai iškasami ir dalijami taip, kad turėtų po 2-3 akutes. So­dinama po 2-3 į 1 m2. Šaknies kaklelis pridengiamas 5 cm že­mės sluoksniu. Kol augalai įsi­šaknija, temperatūra šiltnamyje turi būti 16-18° C. Laistoma saikingai šiltu vandeniu.

Alstremerijas galima auginti ir lauke, tačiau reikia labai kruopščiai pridengti, saugoti, kad nepakenktų stipresnės šal­nos rugsėjo mėnesį. Šaltomis žiemomis gali iššalti.

Daugiamečių gėlių antžeminės dalys nupjaunamos, gėlynai iš­valomi, vilkdalgiai pamulčiuojami durpėmis, nes apsinuoginę šakniastiebiai gali pašalti ir augalai silpnai žydės.

Rugsėjo antroje pusėje sodi­namos rožės.

Taip pat skaitykite: