
Štai ir pirmasis rudens mėnuo Namelio palangėj – jurginai žydi. Žiedų daug. Bet ir piktžolių netrūksta. Dažnas sodininkas jų sėklas augina, jomis ir kaimyną apdovanoja. Su tokia praktika neturėtų taikstytis stropieji sodininkai. O neretai dar ir keliai piktžolėmis ir bulvienojais „taisomi”, už tvoros metamos piktžolės, veikiau, organinės trąšos. Po obelimis gausėja ir krituolių, gana didelių obuolių, kriaušių, slyvų. Dažnas sodininkas nebespėja sudoroti derliaus, o į parduotuvę ar turgų gabenti gėdinasi. Gerai, kai sode organizuojamas sulčių spaudimas, tada dažnas daugiau gali jų užkonservuoti ir mažiau krituolių nueina perniek. O juk ir padžiovinti įvairių vaisių galima. Dabar sultims ruošti yra daug įvairių įrengimų. Apžiūrėkime avietyną. Kuo greičiau nuskabykime aviečių, paliktų sekančių metų derėjimui, viršūnes. Tada avietės nustos augti, greičiau sumedės ir žiemą ne taip greitai iššals. Be to, išpjaustykime ir derėjusius stiebus, pašalinkime silpnus, blogai išsivysčiusius augalus, supurenkime žemę.
Artėja vaismedžių sodinimo metas. O jam ruošiamasi iš anksto. Neužilgo skinsime rudeninius obuolius. Šiam darbui reikia gerai pasiruošti. Turėti pastatomas kopėčias, pakankamai dėžių, minkštų, geriausia polietileno, su atsegamu dugnu krepšių, o derliui sudėti – tinkamai paruoštus rūsius. Rūsiai bei kitos patalpos, kur bus laikomi vaisiai, dezinfekuojamos ir išbaltinamos. Jei rūsiai yra negyvenamose patalpose, tai juos galima dezinfekuoti deginant sierą, o visais kitais atvejais purškiama fungicidais – 1 proc. geležies arba vario sulfato tirpalu. Kartu apipurškiamos ir vartotos dėžės, stelažai.
Prieš žiemą nudažykime vandentiekio vamzdžius, tvoras, vartus.
Šį mėnesį prasideda šalnos, kurioms daržininkas turi pasiruošti. Prieš prasidedant šalnoms nuimame jautrias joms daržoves: pomidorus, agurkus, dumplainius, ankštpipirius, aguročius, cukinijas, moliūgus, patisonus. Skiname ir nedidelius pomidorų vaisius, ypač tuos, kurie yra šiek tiek balsvo atspalvio. Jie baigs prinokti laikomi. Agurkus skiname ir mažesnius, nes visi tinka laikymui žiemą – rauginimui, marinavimui. Didesnės šalnos pakanda ir bulvienojus, todėl juos nupjauname ir kasame bulves. Pradėjusios pūti bulvės netinka . nei sėklai, nei maistui. Bulves geriausia laikyti nešiltame rūsyje. Jeigu rūsiuose žiemą sausa, ir šilta, bulves galima laikyti kaupuose, tranšėjose arba specialiai įrengtose duobėse. Rūsiuose geriausiai laikyti į dėžes supiltas bulves. Taip laikomos bulvės nepūva. Kaupuose, tranšėjose ar duobėse laikomos bulvės pilamos nestoru sluoksniu. Nukastų bulvių iškart į sandėlius nepilkime. Palaikykime jas 12-15 dienų aukštesnėje temperatūroje. Tuomet užgyja kasant padarytos žaizdos, gumbai pasiruošia ramybės periodui. Pasikeiskime sėklai geresnių veislių bulvių.
Mėnesio pabaigoje pradedame kasti morkas, burokėlius, kitas šakniavaisines daržoves. Pradėję formuoti galvutes, žiediniai kopūstai iškasami ir baigiami auginti inspektuose arba šiltnamiuose. Polietileniniuose šiltnamiuose auginamos žiemyninės daržovės. Jiegu jų nesėjome, šiltnamius tvarkome ir ruošiame žiemai. Nuimame susidėvėjusią plėvelę, atskiriamo sveikus gabalus, kuriuos dar galima panaudoti. Šildomuose šiltnamiuose auginame pomidorus, žalumynines daržoves. Nuimdami šakniavaisines daržoves, atrenkame tipingus tai veislei, gražiausius ir sveikiausius, ne-perdidelius šakniavaisius ir laikome juos pasodams. Atrenkame sėkloms gražesnius agurkus, pomidorus ir kitas vaisines daržoves. Hibridinių daržovių panaudojamos nevienodos tėvinės veislės, dažniausiai auginamos tik sėklininkystės tikslams.
Nuėmę daržovių derlių, perkasame ar suariame žemę. Pieš tai išrauname visas sėklines
piktžoles, kad neišplatintumėm jį jų sėklos. Šakniastiebines, šakniaatžalines ir kitas vegetatyviniu būdu besidauginančias piktžoles išrenkame, perkasdami arimą tręšiame organinėmis ir mineralinėmis kalio bei forforo trąšomis. Mėšlu iš rudens tręšiame kopūstams, agurkams, bulvėms skirtą žemę po 40-80 kg/10 m2. Jeigu dirva yra rūgšti j ar vidutinio rūgštumo, galime ją kalkinti prieš apariant. Surenkame vijoklinių pupelių atramas, pomidorų kuoliukus, padedame jas kitam sezonui. Perkasame kompostą.
Rugsėjo mėnesį patogiausias laikas seniems gėlynams tvarkyti ir naujiems įrengti. Daugiametės gėlės vienoje vietoje auga 5-6 metus, todėl ilgai augančius šluoteliniuš flioksus, astilbes, monardas geriau persodinti. Senesni augalai silpniau žydi, o monardos ilgai auginamos vienoje vietoje ima nykti. Neturint galimybių persodinti, reikia, nupjovus antžemines dalis, minėtas gėles pamulčiuoti durpėmis, arba jų kerelius užpilti 5 cm žemių sluoksniu, nes ilgai augdami jų kereliai tarytum iškyla į paviršių. Ruošiant gėlyną arba jį rekonstruojant nereikia vėluoti, nes vėlai persodinti augalai nespėja įsišaknyti ir jautresni gali iššalti. Pastaruoju metu dažnas žavisi retomis spygliuočių formomis. Iš jų daromi deriniai arba žemaūgės spygliuočių rūšys derinamos su daugiametėmis gėlėmis. Planuodami spygliuočių grupes soduose, gerai apgalvokime jų aukščius ir augimo greitį, nuo to priklausys sodinimo atstumai ir vieta tarp atskirų rūšių. Tokioms grupėms geriau tinka lėtai augančios ir žemaūgės rūšys ir formos. Dažniausiai sodinami kadagiai, įvairios formos tujos, puskiparisiai. Kartais deramai įkomponuojama kalninė pušis. Akcentais gali būti 1 dygioji eglė. Perkrauti sodų plotų medžiais neverta.
Šį mėnesį toliau renkamos vienamečių ir daugiamečių gėlių sėklos.
Nepamirškime laiku iškasti gumbinių begonijų. Tai reikia padaryti prieš stipresnes šalnas. Stiebai nupjaunami aukščiau gumbo apie 5-6 cm. Gumbai truputį padžiovinami ir nuvalomi. Žiemai sudedami į dėžutes, sluoksniuojant su durpėmis, laikomi 5-8°C patalpoje.
Kartais gumbines begonijas tenka kasti nevisai subrendusias, tuomet jos susodinamos į dėžes ir jose baigia vegetaciją. Po to gumbai iškasami, kelias dienas džiovinami ir nuvalomi. Rugsėjo pabaigoje būtina pasodinti narcizus, jacintus, nes vėliau pasodinti nespėja įsišaknyti, sunkiau žiemoja. Laikas sodinti leukoją, margutes, dekoratyvinius česnakus, ankstyvąsias tulpes.
Nevėluokime sodinti margutes, jos anksti išleidžia šaknis, kurios sodinant sužalojamos, dėl to augalai sunkiau prigyja ir skurdžiau auga. Neužmirškime iškasti tigridijų, jos mūsų klimato sąlygomis lauke nežiemoja. Tigridija iškasama vėliau kartu su lapais ir žemėmis. Lapams nudžiūvus, svogūnai atsargiai nuvalomi, neatskiriant nuo jų smulkių svogūnėlių ir iki pavasario laikomi smėlyje 3-5° C. Vaikučiai atskiriami nuo motininio augalo prieš pat sodinimą.
Alstremerijos dažniausiai auginamos šiltnamyje, vienoje vietoje jos auginamos dvejus metus. Persodinama rugsėjo-spalio mėnesiais. Sakniagumbiai atsargiai iškasami ir dalijami taip, kad turėtų po 2-3 akutes. Sodinama po 2-3 į 1 m2. Šaknies kaklelis pridengiamas 5 cm žemės sluoksniu. Kol augalai įsišaknija, temperatūra šiltnamyje turi būti 16-18° C. Laistoma saikingai šiltu vandeniu.
Alstremerijas galima auginti ir lauke, tačiau reikia labai kruopščiai pridengti, saugoti, kad nepakenktų stipresnės šalnos rugsėjo mėnesį. Šaltomis žiemomis gali iššalti.
Daugiamečių gėlių antžeminės dalys nupjaunamos, gėlynai išvalomi, vilkdalgiai pamulčiuojami durpėmis, nes apsinuoginę šakniastiebiai gali pašalti ir augalai silpnai žydės.
Rugsėjo antroje pusėje sodinamos rožės.