Vasario mėnesio darbai sode ir darže

Sodas žiemą
Sodas žiemą

VASARIO MĖNESIO DARBAI

Globokime kurapkas. Joms iš eglišakių suremkime užuo­vėjas. Turint pašaro ir kiškius už sodo ribų reikėtų pašerti, tada jie mažiau lįs į sodą.

Bekylanti vis aukščiau ir aukščiau saulė primena artėjan­tį pavasarį. Dieną jos spindu­liai kaitina vaismedžių kamie­nus, o naktį gerokai pašąla. Prasideda temperatūrų svyra­vimai. Jie labai pavojingi vais­medžiams, ypač tiems, kurių neaprišti kamienai bei stores­nės šakos. Todėl šiltesnę dieną nubaltinkime neaprištų vaisme­džių kamienus. Kalkių galima įsigyti ūkinių prekių parduo­tuvėse, tik į jas reikėtų įmai­šyti staliaus arba silikatinių klijų, įdėti ūkiško muilo. Taip paruoštų kalkių nenuplaus lie­tus. Galima vaismedžius nubal­tinti ir vandens emulsiniais 6 – 8 kartus atskiestais dažais, skir­tais sienoms dažyti. Jie balti ir gerai atspindi saulės spindulius. Prisiminkime, kad pa­vasarinis (balandžio – gegužės mėnesiais) vaismedžių baltinimas daugiau turi tik dekora­tyvinę reikšmę.

Nepamirškime ir meistrystės darbų. Juk sode daug ko rei­kia. Žiemą galima susikalti pakankamai dėžių vaisiams sudėti, padaryti kopėčias, o statant na­melį ir ornamentų išpjaustyti. Ornamentuotas balkonas, gra­žiais raštais išrašyti skliautai – kiekvieno sodininko pasi­didžiavimas. Namelį puošia ir inkilėliai, giria sodininką, kad jis rūpinasi paukšteliais. Ta­čiau kiekvienas inkilas turi savo paskirtį. Nuo jo landos dy­džio priklauso ir gyventojai. Primename kai kuriuos inkilų matmenis. Zylėms daromi 26 – 30 cm aukščio ir apie 11 – 12 cm pločio (viduje). Mažosioms zylėms išgręžiama 2,8 cm lan­da, o didžiosioms zylėms bei bukučiams – 3,2 – 3,4 cm. Nuo dugno iki landos turi būti 17 cm. Kiek didesni inkilai daromi varnėnams. Jie įlenda pro lan­dą, kurios skersmuo 4,7 cm. Šiuos paukščių namus irgi sa­vaip papuoškime.

Turint galimybę galima už­siimti ir kalvyste bei šaltkalvyste. Dailūs durų vyriai, skoningos grotelės ant rūsio lan­gų, sumaniai iškalta žvaigždutė ant namelio skliautų, puošnus šviestuvas virš durų visuomet primins sumanų šeimininką.

Dar gyvesnis, dar gražesnis sodas, kai jame dūzgia bitės, kai jos lanko žydinčius sodus. O joms laikyti reikalingi avi­liai. Pasidarykime ir jų. Bitės padidins sodų derlių, o už priežiūrą ir medaus atneš.

Nepamirškime įsigyti trąšų, pesticidų, reikalingo invento­riaus. Aštriai išsigaląskime ge­nėjimo įrankius: peilius, pjūk­lelius, sekatorius. Sakoma, kad ratai renčiami žiemą, o rogės vasarą. Kruopščiai ruoški­mės didžiųjų darbų metui, ne­pamirškime užsukti į rūsį, kur laikomos sustratifikuotos sėk­los, skiepūgliai, kad nesudžiūtų

palaistykime vandeniu. Retkarčiais užsukime ir į so­dą. Labiausiai vaismedžius kiš­kiai graužia pavasarėjant. Ne­leiskime jiems žaloti medelių.

Ir toliau pastoviai lesinkime paukštelius. Lesinami paukšte­liai toje pačioje vietoje ieško maisto, o negavę jo – žūsta.

Pats laikas numatyti, kokias daržoves sėsime sklype ir pradė­ti rūpintis įsigyti jų sėklų. Apskaičiuojame kiekvienai daržo­vei skirtą plotą ir kiek jam ap­sėti reikia sėklų. Peržiūrime tu­rimas ankstyvesnių metų dar­žovių sėklų atsargas ir tas, ku­rių daigumu abejojame dėl ilgolaikymo ar dėl pasikeitusios iš­vaizdos, padaiginame drėgna medžiaga išklotoje lėkštelėje 18 – 21°C temperatūroje. Jeigu per dvi savaites sėklos nesu dygo, reikia įsigyti daigių sėk­lų.

Tikriname, kaip laikosi rū­siuose, kaupuose, kitose laiky­mo vietose esančios daržovės. Užėjus dideliems šalčiams, vėsūs rūsiai gali būti papildomai ap­šildomi elektriniais kaloriferiais arba kitomis šildymo priemonė­mis, netgi žarijomis, supiltomis į metalinius indus. Visais atve­jais reikia griežtai laikytis prieš­gaisrinių reikalavimų. Toliau želdiname svogūnus, petražoles, salierus, pipirnes, auginame agurkų ir pomidorų daigus žie­miniams šiltnamiams. Renkame pelenus trąšoms. Šildomuose šiltnamiuose pirmoje mėnesio pusėje pasėjame ridikėlių, salotų, pipirnių bei kitų žalumyninių daržovių, sodiname svogū­nus laiškams. Toliau remontuo­kime inventorių ir inspektus bei šiltnamius. Piname šiaudų pynes naujam inspektų naudojimo sezonui, ruošiame kuoliukus po­midorams pririšti. Apsirūpina­me špagatu.

Vasario pirmomis dienomis gumbinės begonijos sodinamos į dėžutes, pripiltas durpinės ir lapinės žemės mišinio. Laiptinė­se arba šiaip vėsesnėje vietoje augintos pelargonijos iki vasa­rio mėnesio laistomos saikingai. Genimos vasario kovo mėn. Ne­sibijokime gerokai sutrumpinti: skaičiuojant nuo apačios palie­kami 5 – 6 lapai. Taip nugenė­tos pelargonijos greit atauga ir gausiai žydi. Pelargonijas reikia genėti kasmet, tuomet jos gau­siau žydi. Persenusias, labai ištysusias pelargonijas sunkiau suformuoti, todėl geriau pasi­dauginti naujų. Dauginama au­giniais kovo mėnesį.

Laikas sėti visažydinčią be­goniją. Sėjama į lapinės, dur­pinės žemės ir smėlio mišinį (2:1:1). Substratas prieš sėją su­drėkinamas. Sėklos labai smul­kios, todėl pasėjus nepridengia­mos žeme. Dėžutė laikoma 16 – 18°C temperatūroje. Purškiama pulverizatorium. Paaugę daigai persodinami 3 cm atstumu į la­pinės, durpinės, inspektinės že­mės ir smėlio mišinį (1:1:1:0,5). Gumbinė begonija taip pat sė­jama vasario mėnesį. Išauginti iš sėklų augalai žydi tą pačią vasarą, truputį vėliau, negu pa­dauginti gumbais. Sėklos išlieka daigios 3 metus. Labai retas ir gražias gumbines begonijas gali­ma dauginti ūgliais kovo balan­džio mėn. Miltlige sirgusių gum­binių begonijų gumbus prieš sodinimą reikia bent 15 min pa­laikyti kalio permanganato tir­pale (1 g kalio permanganato litrui vandens).

Ruoškime dėžutes sėjai, pa­sirūpinkime etiketėmis.

Laikas įnešti dėžutėse paso­dintus tulpių svogūnėlius pražydinimui. Norėdami turėti tulpių žiedų kovo 8-ajai, svogūnėlius įnešame vasario 10 d.

Šiltnamyje anksčiau galima pražydinti ir kardelius (kovo, gegužės mėn.). Pražydinimui imamos ankstyvosios veislės: ‘Fireliaght’, ‘Super star’, ‘Ame­rika’, ‘Maestro’ ir kt. Atrenka­mi stambūs, didesnio kaip 4 cm skersmens, bet dar jauni gumbasvogūniai ir termiškai apdo­rojami. Likus 5 savaitėms iki sodinimo, gumbasvogūniai nu­valomi, sudedami viena eilute į medines dėžutes su vielos tink­lo dugnu daigais į viršų. Taip sudėti jie laikomi šviesioje pa­talpoje, kurioje temperatūra yra 28 – 33°C ir oro drėgnumas 60 proc. Šiltoje ir sausoje aplinko­je gumbasvogūnių pumpurai ge­rai vystosi ir po 5 savaičių jau būna apie 5 cm aukščio. Sau­soje patalpoje šaknys pradeda augti, todėl sodinant nenukenčia ir greitai įsišaknija. Priešingu atveju ilgos šaknys nulūžtų so­dinant ir augalai ilgai skurstų. Taip termiškai apdoroti karde­liai pražysta 20 dienų anksčiau. Neturint palankių sąlygų nuro­dytai temperatūrai palaikyti, gumbasvogūnius galima laikyti 22 – 25°C temperatūroje, tuomet reikia laikyti apie septynias sa­vaites.

Šiltnamyje palaikoma 18 – 20°C temperatūra dienomis ir 12 – 15°C naktimis. Kai kardeliai pradeda augti, šiltnamį reikia gerai vėdinti. Laistyti geriau vidudienį, kad iki vakaro spėtų apdžiūti lapai. Norint ekonomiškiau išnau­doti šiltnamio plotą, tarpueiliuo­se galima pasėti krapų, salotų.

Taip pat skaitykite: