Blog

Vejos – gazonų įrengimas ir priežiūra

Gazonai gali patenkinti jų paskirties reikalavimus tada, kai jie tinkamai įrengiami ir prižiūrimi. Įrengiant gazonus, svar­biausia tinkamai paruošti  žemės sklypus, parinkti  žolių mišinius, geriausiu laiku ir būdais pasėti žoles. Gazonus reikia laistyti, patręšti, remontuoti, piktžoles naikinti, žoles nupjauti.

Gazono įrengimui žemės sklypas turi būti sukultūrintas. Tai atliekant, pirmiausia iš sklypo pašalinami krūmai, kelmai, akmenys, šiukšlės ir visa kita, kas gali trukdyti jo įsavinimo ir tolesnės priežiūros darbams. Reikalui esant, sklypas nusau­sinamas. Jo paviršius išlyginamas. Jeigu sklypo paviršiuje at­siduria podirvinis sluoksnis, jį reikia apie 15 cm gilumu pakeisti viršutinio dirvos sluoksnio žemėmis. Jei tokių žemių čia pat nėra, reikia atvežti iš kitų derlingų sklypų. Ta proga galima pagerinti ir jo mechaninę sudėtį, prie smėlinės žemės primai­šant molio,.o prie molinės – smėlio. Derlingos dirvos sluoksnis gazonui turi būti apie 10-15 cm storio. Atlikus pagrindinius sukultūrinimo darbus, padaromi takai, pasodinami dekoratyvi­niai medžiai ir krūmai jiems skirtose vietose. Tai ypač svarbu laiku padaryti, įrengiant gazonus didesniuose plotuose, kur naudojama mechanizacija.

Dirva gazoninių žolių sėjai ruošiama, atsižvelgiant į sėjos laiką. Pavasarinei sėjai sklypas suariamas iki 25 cm gilumu rudenį, o rudeninei – ne vėliau kaip dvi savaites prieš žolių sėją. Tada supurenta dirva spėja susigulėti. Sklypas patręšiamas, duodant į hektarą 25-30 tonų organinių trąšų (perpu­vusio mėšlo ar kompostinės žemės) arba iki 400 kg superfos­fato, 100 kg kalio druskos ir 200 kg amonio sulfato. Esant ga­limybei patręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis drauge, galima imti per pusę mažesnes normas. Sklypo paviršius sėjai nuakėjamas ir privoluojamas.

Atsižvelgiant į gazono tipą, turi būti parinktas ir sudarytas tinkamų žolių mišinys.
Normalaus daigumo sėklų mišinių sėjos normos nustatomos, atsižvelgiant į gazonu tipą. Parteriniams gazonams rekomen­duojama apie 185 kg/ha, paprastiems gazonams-110 kg/ha, pieviniams- 100 kg/ha.

Parteriniams gazonams geriau tinka vienarūšės žolės. Vie­narūšių žolių gazonai būna vienodesni ir gražesni. Parenkant vienarūšiams gazonams žoles, reikia atsižvelgti į jų ekologi­nes sąlygas. Saulėtų vietų ir lengvesnių žemiu gazonams ge­riausiai tinka raudonasis eraičinas, kurio sėklų reikia apie 120-180 kg/ha. Pavėsingesnėse vietose sunkesnių žemių parte­riniams gazonams rekomenduojama pievinė miglė, pasėjant į hektarą apie 60-70 kg sėklų. Daugiametė svidrė laikoma.tin­kama įvairių salygu parteriniams gazonams. 1 ha apsėti rei­kalinga apie 200-250 kg jos sėklų.

Sėti galima  anksti pavasarį – balandžio-gegužės mėnesį arba rudenį – rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pirmoje pusėje Sėjama rankomis, nevėjuoto oro sąlygomis. Kad galima butų vienodžiau pasėti, sėklos sumaišomos su smeliu ar pjuvenomis santykiu 1 : 3 Pasėtos sėklos įterpiamos 1-2 cm gilumu grėb­liais ir privoluojamos lengvais mediniais volais. Naudinga pa­sėlį mulčiuoti plonu sluoksneliu mėšlo pūdinio.

Gražų ir ilgametį gazoną galima išlaikyti, tik tinkamai prižiūrint ir tvarkant. Pirmiausia iš gazono reikia salinti piktžoles.
Šakniastiebinės piktžolės turi būti iškertamos kastuvais arba peiliais. Šakniastiebinėms pievinėms piktžolėms naikinti taiko­mas gazoninio smėlio mišinys. Jis sudaromas iš 50 svorio dalių smėlio, 35 dalių amonio sulfato ir 15 dalių geležies sulfato (bevandenio); Pabėrus šio mišinio po žiupsnelį kiekvienai pikt­žolei du kartus per 10 dienų, jos nyksta ir žūva. Vienametės piktžolės išraunamos iki jų žydėjimo. Gazonų žolę reikia pe­riodiškai nupjauti. Po sudygimo pirmą ir antrą kartą geriau pjauti dalgiais, nes jais žolės neišraunamos. Vėliau geriau pjau­ti gazoninėmis žoliapjovėmis. Parteriniai gazonai šienaujami kas 2 savaites, kai žolė būna 10-12 cm aukščio. Pieviniai ga­zonai šienaujami 2 kartus per vasarą, kai žolė būna 20-25 cm aukščio. Paprasti gazonai per vasarą šienaujami 3-4 kartus, kai žolė būna 8-10 cm. Pjaunama taip, kad pasiliktų ne ma­žesnės kaip 3-4 cm aukščio ražienos. Pjaunant gazonus, reikia vadovautis tokiais principais: pavasarį ir drėgną vasarą žolę pjauti dažniau ir žemiau, o vasarą ir sausringu laikotarpiu – rečiau ir aukščiau. Paskutinį kartą rudenį žolę nupjauti mėnesį prieš  užšalimą. Nupjautos žolės tuojau nuo gazono pašalinamos.

Sauso oro ir dirvos sąlygomis gazonus reikia palaistyti. Laistyti reikia pavakariais tiek, kad būtų sudrėkintas 8-10 cm viršutinis dirvos sluoksnis (1 m²– 1-2 kibirus vandens).

Labai naudinga gazonus kasmet pavasarį patręšti. Tam rei­kalui geriausiai tinka mėšlo pūdiniai, kuriais 1 cm storio sluoksniu padengiamas gazonų paviršius. Mineralinėmis trąšo­mis taip pat naudinga tręšti pavasarį, duodant hektarui po 100 kg amonio salietros ir kalio druskos, 300 kg superfosfato. Trąšos įterpiamos lengvomis virbalinėmis akėčiomis. Gazonus rekomenduojama tręšti ir mikroelementais vasarą, žolę nupjo­vus. Tam reikalui ypač tinka amonio molibdatas, kurio 1 ha duodama 0,5 kg, ištirpinus 1000 litrų vandens.

Išplikusias, išmindžiotas gazonų vietas kasmet pavasarį reikia sutvarkyti: supurenti žemę, pasėti žolių mišinius ir grėb­liais įterpti. Jeigu gazonas tiek išretėjęs, kad išlikę mažiau kaip 30% žolyno, jį reikia naujai atsėti. Visais atvejais pava­sarį gazonai, turi būti nugrėbstomi ir pašalinamos šiukšlės.