Žemės dirbimas

Nedidelį dirvos plotą tenka įdirbti rankiniais įran­kiais ( kastuvas, šakės, grėblys). Daržovėms reikia derlingos ir pu­rios   dirvos,   todėl,   nuėmę   ankstyvųjų  daržovių derlių (svogūnus, agurkus, pomidorus, česnakus, žirnius, pupeles, ankstyvuosius kopūstus), neleis­kime bujoti piktžolėms, kurios eikvoja dirvoje li­kusias maisto medžiagas. Stambesnes piktžoles nupjaukime dalgiu, o smulkesnes naikinkime dir­vos paviršių purendami kauptukais. Po 2 – 3 sa­vaičių dirvą suarkime arba perkaskime 25 – 35 cm gyliu. Giliai perkasę dirvą ne tik sudarysime geresnes sąlygas daržovių šaknims augti ir vysty­tis, bet sumažinsime piktžolių, ligų bei kenkėjų kiekį.

Jeigu anksti suartoje dirvoje sudygsta daug piktžolių, jas naikinkime dirvą akėdami arba pu­rendami geležiniu grėbliu, piktžolėms išaugus di­desnėms, tenka dirvą dar kartą perkasti 12 – 14 cm gyliu. Taip paruošus dirvą, pasėtų daržovių nestelbs piktžolės, mažiau reikės ravėti.

Rudenį giliai suartą dirvą anksti pavasarį pu­renkime lengvomis akėčiomis arba geležiniais grėbliais, o prieš daržovių sėją arba sodinimą lengvai sukultivuokime. Sunkią ir supuolusią dir­vą pavasarį perarkime 18 – 20 cm gyliu. Nearkime šlapios dirvos, kad nesusidarytų dideli grumstai. Daržovėms reikia geros struktūros dirvos, kad ne­būtų nei didelių grumstų, nei dulkančios žemės.

Pavasarį suartą dirvą gerai išlyginkime, kad pasėtos daržovės dygtų vienu metu. Vėliau išdy­gusias labiau stelbia piktžolės, išauga mažesnės ir blogesnės kokybės derlius.

Taip pat skaitykite: