Agrastai Stambiauogiai agrastai yra europinės kilmės. Jie žinomi nuo XI—XIII a. Tačiau plačiau pradėti auginti tik XVI—XVII a. Prancūzijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Italijoje. XIX a. daugiausia agrastų buvo auginama Anglijoje. Čia…
PAGRINDINIŲ SODO AUGALŲ GENČIŲ BIOLOGINĖS IR ŪKINĖS YPATYBĖS Obelis. Tai medis, siekiantis iki 10 m aukščio. Ištveria iki 50° šalčius. Obels yra daugiau kaip 40 rūšių ir daugiau kaip 70…
Agrastas (Ribes giossularia) Nėra visiškai laukinis augalas, nors kartais aptinkamas toli nuo gyvenamųjų vietų. Stambios plaukuotos uogos yra mėsingos, turi drebutinių medžiagų. Vieni iš jų spaudžia sultis, kiti pusžales uogas…
Agrastinis geltonasis pjūklelis (Pteronidea ribesii Scop.). Vabzdys rausvai geltonas, volo formos, 4,5-7 mm ilgio. Sparnai skaidrūs; gyslos tamsiai rudos. Skraido uogakrūmių žydėjimo metu. Lervos 15-16 mm ilgio, gelsvai žalios, turi…
Deguliai. Ligos sukėlėjas serbentinė pusausūnė (Pseudopeziza ribis Kleb). Šis grybas pažeidžia juodųjų (rečiau raudonųjų) serbentų, agrastų lapus, lapkočius, vaiskočius ir vaisius. Ant laipų vasarą pasirodo rudos, apvalios ar kampuotos iš…
Juodieji serbentai geriausiai auga lengvo priemolio dirvose, kurių pH daugiau kaip 6, o gruntiniai vandenys yra ne aukščiau kaip 1 m nuo paviršiaus. Jie gali augti vakariniuose ir šiaurės vakariniuose…