Kriaušinis pjūklelis audėjas Neurotoma ilaviventris Retz. Puola dažniausiai kriaušes, rečiau vyšnias ir trešnes. Matyti stamboki netankūs voratinkliniai lizdai, kuriuose gyvena maždaug 20 mm oranžiškai geltonos lervos. Galva juoda,
Lapinukai Phyllohius sp. sp. Polifagai. Vabalai puola daugelį lapuočių medžių, tarp jų ir vaismedžius, ypač obelis ir kriaušes. Lapų pakraščiuose matyti netaisyklingos (įvairaus didumo ir formos), bet dažniausiai
Auksauodegis verpikas Euproctis chrysorrhoea L. Kenkia obelims, kriaušėms, slyvoms, ąžuolams, rečiau kitiems lapuočiams. Vasarą tarp voratinkliais sutrauktų lapų matyti plaukuoti vikšrai, o rudenį šakučių galuose kaba iš sausų
Neporinis verpikas Lymantria dispar L. Kenkia vaismedžiams ir daugeliui kitų lapuočių, rečiau — spygliuočiams. Rudenį ant kamienų matosi pailgos, iki 4 cm, 500—800 kiaušinių krūvelės, pridengtos gelsvai pilkais
Žieduotasis verpikas Malacosoma neustria L. Kenkia vaismedžiams, dažniau obelims ir kitiems lapuočiams medžiams. Skleidžiantis pumpurams, matyti stambios voratinklių gūžtos, kuriose gyvena iki 55 mm, apaugę retais plaukeliais vikšrai. Rudai
Didysis žiemsprindis Erannis deiolaria Cl. Daugelio lapuočių medžių, kartu ir vaismedžių, sprogstančius pumpurus ir jaunus lapus gegužės antroje pusėje bei birželio pradžioje graužia rudi vikšrai. Jie turi 2
Mažasis žiemsprindis Operophtera brumata L. Puola daugelį lapuočių medžių, tarp jų ir vaismedžius. Besiskleidžiančius pumpurus, vėliau lapus, žiedpumpurius ir žiedus apgraužia maždaug 25 mm ilgio žali vikšrai. Išilgai
Obelinė voratinklinė kandis Yponumeuta malinellus Zell. Ant žydinčių obelų pasitaiko voratinklinių gūžtų, kuriose gyvena ir graužia lapus 12—18 mm, pilkai gelsvi obelinės voratinklinės kandies vikšrai. Ant jų nugarų
Obelinė Ūgliakandė Kenkia obelims, rečiau kitiems erškėtinių šeimos augalams. Pavasarį sprogstant pumpurams jaunuose soduose ir medelynuose matyti nebeaugančių išdžiūvusių pumpurų ir vystančių ūglių, kurie obelims žydint išdžiūsta. Jų
Lapsukė obelinė kandis Simaethis pariana Cl. Puola obelis, rečiau kitus vaismedžius. Pažeisti jų lapai paruduoja. Po nukritusiais lapais arba po kamieno žievės atplaišomis žiemoja drugiai ir lėliukės. Drugiai
Vaismedinis lapsukisHedya nubiferana Haw. (Argyroploce variegana Hb.) Kenkia vaismedžiams: dažniausiai — obelims, rečiau — šermukšniams, slyvoms. Puola ir kitus lapuočius medžius. Žaliojo kūgio fazėje, kai vidutinė paros temperatūra
Rožinis lapsukisArchips rosana L. Kenkia daugeliui lapuočių medžių bei krūmų, tarp jų ir vaismedžiams, ypač obelims ir juodiesiems serbentams. Jauni žali, 7—9 mm ilgio (suaugę iki 20 mm),
Pumpurinis lapsukisSpilonota ocellana F. Kenkia vaismedžiams, ypač obelims. Vikšrai įsigraužia į besiskleidžiančius pumpurus, apraizgo lapelius voratinkliais. II vasaros pusėje vikšrai gyvena tarp dviejų voratinkliais sutrauktų lapų ir juos
Tinklasparnis lapsukisAdoxophyes reticulana Hb. Kenkia vaismedžiams, serbentams, avietėms, erškėčiams, daugeliui lapuočių miško medžių bei krūmų. Žaliojo kūgio fazėje tamsiai žali, geltona galva ir gelsvai rudu priešnugarėlės skydu lapsukio
Kablelinis skydamarisLepidosaphes ulmi L. Polifagas. Puola obelis, kriaušes, serbentus, agrastus, mažiau — slyvas, vyšnias, trešnes ir labai puola sodų užuovė-jinėse juostose augančias liepas bei beržus. Patelės ir lervos
Kriaušinė blakutė Psylla pyri L. Pažeisti kriaušių pumpurai nebeauga, pagelsta iščiulpti lapai, centrinė gysla iškrypsta. Vėliau lapai ruduoja ir džiūsta, vaisių užuomazgos, ant kurių kotelių gyvena ir maitinasi
Svetainėje naudojami slapukai (angl. "cookies"), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę ir pateikti kontekstinę bei suasmenintą reklamą Sutinku Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti, pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami slapukus Daugiau info: Naršydami toliau, Jūs sutinkate su svetainės slapukų politika.
