Rožinis lapsukis
Rožinis lapsukis Archips rosana L. Kenkia daugeliui lapuočių medžių bei krūmų, tarp jų ir vaismedžiams, ypač obelims ir juodiesiems serbentams. […]
Rožinis lapsukis Archips rosana L. Kenkia daugeliui lapuočių medžių bei krūmų, tarp jų ir vaismedžiams, ypač obelims ir juodiesiems serbentams. […]
Pumpurinis lapsukis Spilonota ocellana F. Kenkia vaismedžiams, ypač obelims. Vikšrai įsigraužia į besiskleidžiančius pumpurus, apraizgo lapelius voratinkliais. II vasaros pusėje
Tinklasparnis lapsukis Adoxophyes reticulana Hb. Kenkia vaismedžiams, serbentams, avietėms, erškėčiams, daugeliui lapuočių miško medžių bei krūmų. Žaliojo kūgio fazėje tamsiai
Kablelinis skydamaris Lepidosaphes ulmi L. Polifagas. Puola obelis, kriaušes, serbentus, agrastus, mažiau — slyvas, vyšnias, trešnes ir labai puola sodų
Kriaušinė blakutė Psylla pyri L. Pažeisti kriaušių pumpurai nebeauga, pagelsta iščiulpti lapai, centrinė gysla iškrypsta. Vėliau lapai ruduoja ir džiūsta,
Obelinė blakutė Psylla mali Schmidbg. Suaugusios blakutės čiulpia sultis iš obelų, rečiau iš kriaušių lapų, o lervos bei nimfos —
Rudasis kriaušinis amaras Anuraphis subterranea Walk. Pavasarį čiulpia kriaušių lapus. Amaras yra 2,5—3,5 mm ilgio, rudas. Ant nugaros — gana
Puola obelis, rečiau kriaušes, šermukšnius ir gudobeles. Ant jaunų ūglių viršūnių, pumpurų, žiedpumpurių, lapų ir lapkočių matyti žaliųjų amarų kolonijos
Čiulpia erškėtinių šeimos augalų (obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių, gudobelių, gervuogių, aviečių, braškių lapų sultis. Lapai šviesėja, džiūsta ir kartais be
Polifagė. Daugiausia čiulpia obelų ir slyvų, mažiau kriaušių, vyšnių, trešnių lapų sultis. Jie darosi dėmėti, paruduoja ir nukrinta. Žiemoja šios
Ligos. Fitoftorozė. Ligą sukelia buivinė fitoftora (Phytophthora infestans (Mont.). de Bary). Rudos dėmės pastebimos ant lapų, stiebų, bet daugiausiai jų
Svogūnų ligos ir kenkėjai Ligos. Netikroji miltligė yra viena pavojingiausių svogūnų ligų. Jos sukėlėjas – svogūninė peronospora (Peronospora Sehleidenii Unger).