Rožinis lapsukis Archips rosana L. Kenkia daugeliui lapuočių medžių bei krūmų, tarp jų ir vaismedžiams, ypač obelims ir juodiesiems serbentams. Jauni žali, 7—9 mm ilgio (suaugę iki 20 mm), ruda…
Pumpurinis lapsukis Spilonota ocellana F. Kenkia vaismedžiams, ypač obelims. Vikšrai įsigraužia į besiskleidžiančius pumpurus, apraizgo lapelius voratinkliais. II vasaros pusėje vikšrai gyvena tarp dviejų voratinkliais sutrauktų lapų ir juos skeletuoja.…
Tinklasparnis lapsukis Adoxophyes reticulana Hb. Kenkia vaismedžiams, serbentams, avietėms, erškėčiams, daugeliui lapuočių miško medžių bei krūmų. Žaliojo kūgio fazėje tamsiai žali, geltona galva ir gelsvai rudu priešnugarėlės skydu lapsukio vikšrai…
Kablelinis skydamaris Lepidosaphes ulmi L. Polifagas. Puola obelis, kriaušes, serbentus, agrastus, mažiau — slyvas, vyšnias, trešnes ir labai puola sodų užuovė-jinėse juostose augančias liepas bei beržus. Patelės ir lervos gyvena…
Kriaušinė blakutė Psylla pyri L. Pažeisti kriaušių pumpurai nebeauga, pagelsta iščiulpti lapai, centrinė gysla iškrypsta. Vėliau lapai ruduoja ir džiūsta, vaisių užuomazgos, ant kurių kotelių gyvena ir maitinasi kenkėjai, nubyra.…
Obelinė blakutė Psylla mali Schmidbg. Suaugusios blakutės čiulpia sultis iš obelų, rečiau iš kriaušių lapų, o lervos bei nimfos — iš besiskleidžiančių pumpurų, žiedpumpurių, žiedų ir vaisių užuomazgų. Pažeidimo vietoje…
Rudasis kriaušinis amaras Anuraphis subterranea Walk. Pavasarį čiulpia kriaušių lapus. Amaras yra 2,5—3,5 mm ilgio, rudas. Ant nugaros — gana stambūs viduriniai ir pakraštiniai kauburėliai. Lervos ir nimfos — rusvos.…
Puola obelis, rečiau kriaušes, šermukšnius ir gudobeles. Ant jaunų ūglių viršūnių, pumpurų, žiedpumpurių, lapų ir lapkočių matyti žaliųjų amarų kolonijos . Iščiulpti ūgliai išsikraipo, lapai susiraukšlėja ir susisuka, dažnai tampa…
Čiulpia erškėtinių šeimos augalų (obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių, gudobelių, gervuogių, aviečių, braškių lapų sultis. Lapai šviesėja, džiūsta ir kartais be laiko nukrinta . Pakenktų augalų lapai ir vaisiai būna mažyčiai,…
Polifagė. Daugiausia čiulpia obelų ir slyvų, mažiau kriaušių, vyšnių, trešnių lapų sultis. Jie darosi dėmėti, paruduoja ir nukrinta. Žiemoja šios erkės kiaušiniai. Jie — apskriti, 0,15 mm skersmens, oranžiškai raudoni,…
Ligos. Fitoftorozė. Ligą sukelia buivinė fitoftora (Phytophthora infestans (Mont.). de Bary). Rudos dėmės pastebimos ant lapų, stiebų, bet daugiausiai jų esti ant vaisių, kurie pasidaro rudai margi. Dėmės esti įvairaus…
Svogūnų ligos ir kenkėjai Ligos. Netikroji miltligė yra viena pavojingiausių svogūnų ligų. Jos sukėlėjas - svogūninė peronospora (Peronospora Sehleidenii Unger). Liga pažeidžia daigais bei ropelėmis sodintus svogūnus. Praėjus maždaug 3…