Ligos. Fitoftorozė. Ligą sukelia buivinė fitoftora (Phytophthora infestans (Mont.). de Bary). Rudos dėmės pastebimos ant lapų, stiebų, bet daugiausiai jų esti ant vaisių, kurie pasidaro rudai margi. Dėmės
Agurkų ligos ir kenkėjai Agurkų ligos. Vytulys ir pašaknio puviny s. Šiltnamiuose auginami agurkai gali vysti dėl daugelio priežasčių:. vandens trūkumo intensyviai jiems augant, esant aukštai temperatūrai
Svogūnų ligos ir kenkėjai Ligos. Netikroji miltligė yra viena pavojingiausių svogūnų ligų. Jos sukėlėjas – svogūninė peronospora (Peronospora Sehleidenii Unger). Liga pažeidžia daigais bei ropelėmis sodintus svogūnus. Praėjus
Ligos. Antraknozė (degligė). Ligos sukėlėjas – pupelinis deguliagrybis (Gloeosporium lindeniuthianum Sacc. et Magn.). šia liga serga pupelių daigai, augantys augalai ir ankštys. Daugiausia nukenčia ankštys. Iš pradžių ant
Ligos. Netinkamai laikomos morkos serga juoduoju, skierotiniu, šlapiuoju puviniu. Juodojo puvinio sukėlėjo – šakninio paišgrybio (Stemphylium radicinum) užpultų morkų pirmieji požymiai atsiranda vasaros pabaigoje ant apatinių lapų susidaro
Ligos. Kryžmažiedžių šaknų gumbą sukelia kopūstinis gumbagrybis (Plasmodiophora brassicae Woronin). Ši liga kopūstams daugiausiai žalos padaro rūgščiose dirvose. Pirmieji ligos požymiai – vietomis sustorėjusios daigų šaknelės – matyti
Ligos. Plačiausiai paplitusi grybinė bulvių liga yra maras (fitoftorozė). Ligos sukėlėjas Phytophthora infestans (Mont.) de Bary. Liga pažeidžia bulvių, lapus, stiebus, gumbus. Prieš bulvėms žydint lapų pakraščiais, dažniau
Kekerinį puvinį sukelia pilkasis kekeras (Botrytis cinerea Pers. ex Fr.). Tai daugiausiai žalos padaranti liga, nuo kurios nukenčia uogos, o kai esti drėgnas vėsus oras, pažeidžia ir žiedynus,
Žievėplaiša. Ligos sukėlėjas avietinis dvyngrybis (Didymella applanata Sacc). Pažeidžiami jauni, žali ūgliai. Vidurvasarį ant jų atsiranda rausvai violetinių dėmių, išsidėsčiusių aplink lapkočių prisegimo vietas. Ūgliams medėjant, dėmių vietose
Deguliai. Ligos sukėlėjas serbentinė pusausūnė (Pseudopeziza ribis Kleb). Šis grybas pažeidžia juodųjų (rečiau raudonųjų) serbentų, agrastų lapus, lapkočius, vaiskočius ir vaisius. Ant laipų vasarą pasirodo rudos, apvalios ar
Kokomikozę sukelia kaulavaisinis pupurgrybis (Coccomyces hiemalis Higg.). Nuo 1961 m. pradėjusi plisti Lietuvoje liga, padarė daug žalos vyšnynams. Pažeidžia lapus, uogas, vaiskočius. Ant vyšnių lapų viršutinėje pusėje vasarą
Citosporozė. Ligą sukelia sodinės citosporos (Cytospora) genties grybai. Ši liga pažeidžia obelų, kriaušių, slyvų, kartais ir vyšnių kamienus ir šakas. Dažniausiai nukenčia jaunos obelys, nors gali būti pažeisti
Lapų filostiktozę sukelia briardo lapadėmis (Phyllosticia briardi Sacc). Pažeidžiami obelų lapai. Vasarą abiejose lapo pusėse atsiranda rusvų, apskritų ar kampuotų, ryškiais kraštais dėmelių. Jų centras pašviesėja, susiformuoja juodi
Paprastasis vėžys. Ligos sukėlėjas sodinis raudonspuogis (Netria galligena Bres). Pažeidžia obelų bei kriaušių kamienus, šakas, jaunas šakutes ir ūglius, o kartais pūdo ir obuolius. Ant žievės atsiranda maža,
Vaisių rudasis puvinys (moniliozė). Ligą sukelia sodinė monilija (Monilia fructigena Pers.). Šie grybai pažeidžia vaisius, o kai kada ir žiedus, lapus, ūglius ir šakutes. Ant vaisių atsiranda ruda,
Svetainėje naudojami slapukai (angl. "cookies"), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę ir pateikti kontekstinę bei suasmenintą reklamą Sutinku Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti, pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami slapukus Daugiau info: Naršydami toliau, Jūs sutinkate su svetainės slapukų politika.
