Žyma: augalų ligos

Ligos. Fitoftorozė. Ligą sukelia buivinė fitoftora (Phytophthora infestans (Mont.). de Bary). Rudos dėmės pastebimos ant lapų, stiebų, bet daugiausiai jų esti ant vaisių, kurie pasidaro rudai margi. Dėmės

  Agurkų ligos ir kenkėjai Agurkų ligos. Vytulys ir  pašaknio puviny s. Šiltnamiuose auginami agurkai gali vysti dėl daugelio priežasčių:. vandens trūkumo intensyviai jiems augant, esant aukštai temperatūrai

Svogūnų ligos ir kenkėjai Ligos.Netikroji miltligė yra viena pavojingiausių svogūnų ligų. Jos sukėlėjas – svogūninė peronospora (Peronospora Sehleidenii Unger). Liga pažeidžia daigais bei ropelėmis sodintus svogūnus. Praėjus maždaug

Ligos. Antraknozė   (degligė). Ligos sukėlėjas – pupelinis deguliagrybis (Gloeosporium lindeniuthianum Sacc. et Magn.). šia liga serga pu­pelių  daigai, augantys  augalai  ir ankštys.  Daugiausia  nukenčia  ankštys. Iš pradžių ant

Ligos. Netinkamai laikomos morkos serga juoduoju, skierotiniu, šlapiuoju puviniu. Juodojo puvinio sukėlėjo – šakninio paišgrybio (Stemphylium radicinum) užpultų morkų pirmieji požy­miai atsiranda vasaros pabaigoje  ant apatinių lapų susidaro

Ligos.  Kryžmažiedžių   šaknų   gumbą sukelia kopūstinis gumbagrybis (Plasmodiophora brassicae Woronin). Ši liga kopūstams dau­giausiai žalos padaro rūgščiose dirvose. Pirmieji ligos požymiai – vietomis sustorėjusios daigų šaknelės – matyti

Ligos. Plačiausiai paplitusi grybinė bulvių liga yra maras (fitoftorozė). Ligos sukėlėjas Phytophthora infestans (Mont.) de Bary. Liga pažeidžia bulvių, lapus, stiebus, gumbus. Prieš bulvėms žydint lapų pakraš­čiais, dažniau

Kekerinį puvinį sukelia pilkasis kekeras (Botrytis cinerea Pers. ex Fr.). Tai daugiausiai žalos padaranti liga, nuo kurios nukenčia uogos, o kai esti drėgnas vėsus oras, pažeidžia ir žiedynus,

Žievėplaiša. Ligos sukėlėjas avietinis dvyngrybis (Didymella applanata Sacc). Pažeidžiami jauni, žali ūgliai. Vidurvasarį ant jų atsiranda rausvai violetinių dėmių, išsidėsčiusių aplink lapkočių prisegimo vietas. Ūgliams medėjant, dėmių vietose

Deguliai. Ligos sukėlėjas serbentinė pusausūnė (Pseudopeziza ribis Kleb). Šis grybas pažeidžia juodųjų (rečiau raudonųjų) serbentų, agrastų la­pus, lapkočius, vaiskočius ir vaisius. Ant laipų vasarą pasirodo rudos, ap­valios ar

Kokomikozę sukelia kaulavaisinis pupurgrybis (Coccomyces hiemalis Higg.). Nuo 1961 m. pradėjusi plisti Lietuvoje liga, padarė daug žalos vyšnynams. Pažeidžia lapus, uogas, vaiskočius. Ant vyšnių lapų viršuti­nėje pusėje vasarą

Citosporozė. Ligą sukelia sodinės citosporos (Cytospora) genties grybai. Ši liga pažeidžia obelų, kriaušių, slyvų, kartais ir vyšnių kamienus ir šakas. Dažniausiai nukenčia jaunos obelys, nors gali būti pažeisti

Antraknozė. Sukėlėjas obelinis svylagrybis   (Cryptosporiopsis curvispora (Peck.)   Gremen).   Tai   pavojingiausia  medelynų   ir  jaunų   sodų   liga.   Pa­žeidžia   kamienus,   šakutes,  o  sandėliuose – obuolius.   Dažniausiai  pastebi­mos  jaunų  medelių  šakų  pažastyse 

Lapų filostiktozę sukelia briardo lapadėmis (Phyllosticia briardi Sacc). Pažeidžiami obelų lapai. Vasarą abiejose lapo pusėse atsiranda rusvų, ap­skritų ar kampuotų, ryškiais kraštais dėmelių. Jų centras pašviesėja, susi­formuoja juodi