Žyma: gražiai žydinti gėlė

Santolina (Santolina chamaecyparissus L.) Graižažiedžių (Compositae) šeimos, kilusi iš Pietų Europos, daugiametė, pilkais lapais ir savotišku kvapu gėlė. Auga krūmelio pavidalo, 50—60 cm aukščio. Formuojant per 3—4 metus,

Raktažolė, primulė (Primula) Raktažolinių (Primulaceae) šeimos gėlė. Raktažolės yra plačiai paplitusios visame žemės rutulyje. Šiltnamiuose bei kambariuose auginamos raktažolės yra kilu­sios iš Kinijos, Japonijos, Tai kininė raktažolė (P.

Pūkelis (Gnaphalium) Graižažiedžių (Compositae) šeimos, daugiametė kiliminė gėlė ,u minkštais pilkais, pūkuotais lapais. Žinomos dvi rūšys. Pūkuotasis pūkelis (G. lanatum Hort,) 40—50 cm aukščio ir sinulkialapis pūkelis (G.

Pypytė, kana (Canna indica L.) Pypytinių (Cannaceae) šeimos gėlė, kilusi iš Indijos, Pietinės n Vidurinės Amerikos, 50—150 cm aukščio. Stiebas stačias. Lapai tamsiai žali arba bronziškai raudoni, dideli,

Pelargonija (Pelargonium) Snaputinių (Geraniaceae) šeimos gėlė, kilusi iš Pietų Afrikos. Į Europą ji buvo atvežta XVI a. pabaigoje. Kambariuose ir šiltnamiuose dažniausiai auginamos 4 rūšys: juostuotoji (P. zonale

Oleandras (Neiium oleander L.) Slepukinių (Apocynaceae) šeimos augalas. Auga Viduržemio jūros srityje ir buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje (Kaukaze, Kryme). Vienas iš se­niausiai auginamų, visad žaliuojančių krūmų. Lapai lancetiški,

Narcizas (Naicissus) Amarilinių (Amaiyllidaceae) šeimos, svogūninė, dažnai malo­niai kvepianti 20—45 cm aukščio gėlė. Gentyje jų yra apie 40 rū­šių. Laisvai auganti Europoje, Viduržemio jūros pakraščiuose ir Azijoje. Stiebas

Margutė, Mtilarija (Fritillaria) Lelijinių (Liliaceae) šeimos daugiametė svogūninė, primenanti katilėlį gėlė. Laisvai auga Vidurinėje Azijoje, Kaukaze, Vakari­nėje ir Vidurinėje Europoje, Turkijoje ir Irane. Gentis apima apie 50 rūšių.

Krinas (Crinum longiflorum Vilmor.) Amarilinių (AmaTyllidaceae) šeimos, kilusi iš Pietų Afrikos, In­dijos, graži šiltnamyje ir kambaryje auginama svogūninė gėlė, blyškiai žaliais lapais ir kvapiais, baltais, rožiniais ir rausvai

Klivija (Clivia nobilis Lindi.) Amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos gėlė, kilusi iš Pietų Afri­kos. Stiebas trumpas. Lapai tamsiai žali, lancetiški, odišku pavir­šiumi, prie stiebo prisegti dviem eilėmis. Žiedai stambūs, geltoni,

Kinrožė (Hibiscus Rosa sinensis L.) Dedešvinių (Malvaceae) šeimos, kilęs iš Rytų Indijos, Pietų Kinijos, krūmelis. Lapai blizgantys, dantytais pakraščiais, tamsiai žali. Žiedai raudoni, rožiniai, balti, piltuvėliški, tuščiaviduriai arba

Kardelis, giadiolas (Gladiolus) Kardelinių (Iridaceae) šeimos gėlė, kilusi iš Pietų Afrikos. Stie­bai daugiažiedžiai. Lapai linijiški, 30—100 cm aukščio. Žiedai stambūs, įvairių spalvų, sutelkti į vienašalį arba dvišalį žiedyną

Kalija, žinginys (Richaidia aiiicana Kunth.) Aroninių (Araceae) šeimos gėlė, kilusi iš Pietų Afrikos. Lapai dideli, ilgakočiai. Požiedlapis didelis, baltas. Žiedai nedideli, su­telkti į burbuolės pavidalo žiedyną, maloniai kvepia.

Kalceolarija (Calceolaria hybrida Hort.) Bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos gėlė, kilusi iš Pietų Ame­rikos. Žydi įdomiais, kurpelę primenančiais vienaspalviais arba mar­gais, taškuotais žiedais. Pagrindinė žiedo spalva dažniausiai būna geltona, balta,