Kruminis builis (Anthriscus silvestris) Žiedai balti. Sėklos tamsiai rudos, plikos, linijiškos. Gražūs plunksniškai suskaldyti lapai ir balti žiedai glosto akį pievoje, soduose, padirvėse, pakelėse, kiemuose. Krūminis builis
Bruknė (Vaccinium vitis idaea) Auga pušynuose ir viržynuose. Jos lapai stangūs, daugiamečiai; ant šakelės iš pradžių kabo baltų arba baltai rausvų žiedų kekė, o paskui – uogos, kurios
Bitkrėslė (Tanacetum vulgare, Chrysanihernum V.) Graižai tamsiai geltoni. Auga dideliais kerais gyvenvietėse, žvyrduobėse ir pakrantėse, beveik visame Siaurės pusrutulyje. Tai aukšta, 50-150 cm aukščio sumedėjusi graižažiedžių šeimos daugiametė
Skėtinis bėžis (Butomus umbellatus) Stovinčių ir ramiai tekančių vandenų dekoratyviausias Suomijos krašto augalas: iš storo šakniastiebio eilute auga lapai ir stiebas su žiedynu, kuris gali išsistiebti net iki
Beržas (Betula rūšys) Įvairių beržo rūšių lapai daugiausiai skiriasi savo forma: jie būna beveik keturkampiai arba širdies pavidalo. Kamieno žievė padengta balta tošimi. Botanikai paprastai skiria
Dirvinis bastutis (Brassica campestris) Beveik tiek pat paplitusi piktžolė, kaip ir svėrė. Nuo jos skiriasi tik mėlynai žaliu, besikeičiančio plaukuotumo stiebu, kurį yra apkabinę lapai. Jaunas dirvinis bastutis
Paprastasis raugerškis (Berberis vulgaris) Žiedai geltoni, lapai žali, kartais raudoni. Uogos skaisčiai raudonos. Šis dygliuotas krūmas (tribriauniai dygliai ne kas kita kaip pakitę lapai) anksčiau buvo paplitęs
Balanda (Chenopodium album) Balandūnė (Atriplex rūšys) Paprasčiausia balandos rūšis – baltoji balanda, kurios lapai baltai miltuoti. Žiedai stiebo viršūnėje ir lapų pažastyse neįtikėtinai smulkūs. Lapai žalios
Rugiagėlė (Centaurea cyanus) Dažniausiai pasitaikanti rugių piktžolė. Tačiau dėl gražaus žavaus žiedo Vokietijoje ji net laikoma nacionaline gėle. Tiesa, piktžolių naikinimo priemonės ją išgujo iš daugelio laukų. Graižažiedžių
Paprastasis ąžuolas (Quercus robur) Jis būtų vertingiausias medis, tik jį reikėtų labiau globoti. Ąžuolo gilės tinka pašarui, miltams, kavai, lapai – konservavimui, žievė – raugams ir vaistams, mediena
Šiaurinė avietė (Rūbus arcticus) Visoje Europoje gardžiausias vaisius augąs tik šaltojoje šiaurėje: Šiaurės Norvegijoje, Šiaurės ir Vidurio Švedijoje ir beveik visoje Suomijoje. Šiaurinės avietės lapai žali, dažnai
Raukšlėtoji gervuogė ir juodvaisė gervuogė (Rubus plicatus, R. caesius ir kt.) Žiedai balti, vaisius juosvas, lapai žali, stiebas rausvas arba melsvas. Juodavaisės gervuogės žiedai didesnį negu avietės,
Avietės Paprastoji avietė (Rubus idaeus) Smulkūs žiedų vainiklapiai balti. Vaisiai šviesiai raudom. Lapai tamsiai žali, apačia šviesiai pilka. Stiebo spygliukai tamsiai raudoni. Labai gardus, visų mėgstamas vaisius ir,
Dirvinis asiūklis (Equisetum arvense) Asiūklio stiebas nariuotas, iš kiekvieno narelio kyšo aplink išsidėsčiusios plonos šakelės, todėl augalas primena tiesią eglaitę. Asiūklis sporinis augalas; sporangės sudaro mažas rudas varpeles.
