Rožinis lapsukis Archips rosana L. Kenkia daugeliui lapuočių medžių bei krūmų, tarp jų ir vaismedžiams, ypač obelims ir juodiesiems serbentams. Jauni žali, 7—9 mm ilgio (suaugę iki 20 mm), ruda…
Pumpurinis lapsukis Spilonota ocellana F. Kenkia vaismedžiams, ypač obelims. Vikšrai įsigraužia į besiskleidžiančius pumpurus, apraizgo lapelius voratinkliais. II vasaros pusėje vikšrai gyvena tarp dviejų voratinkliais sutrauktų lapų ir juos skeletuoja.…
Tinklasparnis lapsukis Adoxophyes reticulana Hb. Kenkia vaismedžiams, serbentams, avietėms, erškėčiams, daugeliui lapuočių miško medžių bei krūmų. Žaliojo kūgio fazėje tamsiai žali, geltona galva ir gelsvai rudu priešnugarėlės skydu lapsukio vikšrai…
Kablelinis skydamaris Lepidosaphes ulmi L. Polifagas. Puola obelis, kriaušes, serbentus, agrastus, mažiau — slyvas, vyšnias, trešnes ir labai puola sodų užuovė-jinėse juostose augančias liepas bei beržus. Patelės ir lervos gyvena…
Kriaušinė blakutė Psylla pyri L. Pažeisti kriaušių pumpurai nebeauga, pagelsta iščiulpti lapai, centrinė gysla iškrypsta. Vėliau lapai ruduoja ir džiūsta, vaisių užuomazgos, ant kurių kotelių gyvena ir maitinasi kenkėjai, nubyra.…
Obelinė blakutė Psylla mali Schmidbg. Suaugusios blakutės čiulpia sultis iš obelų, rečiau iš kriaušių lapų, o lervos bei nimfos — iš besiskleidžiančių pumpurų, žiedpumpurių, žiedų ir vaisių užuomazgų. Pažeidimo vietoje…
Dažniausiai puola senesnes obelis. Iščiulptų lapų pakraščiai pastorėja, riečiasi į apačią, pagelsta arba parausta. Žiemoja amaro kiaušiniai. Jie pailgai elipsiški, tik padėti — žalsvi, vėliau — juodi. Kiaušinių būna kamienų…
Puola obelis, rečiau kriaušes, šermukšnius ir gudobeles. Ant jaunų ūglių viršūnių, pumpurų, žiedpumpurių, lapų ir lapkočių matyti žaliųjų amarų kolonijos . Iščiulpti ūgliai išsikraipo, lapai susiraukšlėja ir susisuka, dažnai tampa…