Alyvinė pumpurinė erkė. (Eriophyes lowi Nal.). Tai mikroskopiniai, verpsto formos voragyviai, gyvenantys pumpuruose. Pažeisti pumpurai nenormaliai išsipučia ir dažnai neprasiskleidę nudžiūsta, o jeigu ir prasiskleidžia, tai lapai būna
Spyglių rūdys. (sukėlėjas Melampsoridium betulae (Schum)1 Arth.). Pavasarį apatinėje spyglių pusėje palei vidurinę gyslą grupėmis atsiranda oranžinės, cilindrinių pūslelių pavidalo ecidės su: dulkančiomis ecidėsporėmis. Pažeisti spygliai nudžiūsta ir
Balkšvarūdė. (sukėlėjas Thecospora areolata (Fr.) Magn., sin. Thecospadi Kleb.). Pažeistų kankorėžių žvynai būna lyg pasišiaušę, o vidinė jų pusė (apie rugpjūčio mėn. vidurį) tankiai nuberta rutuliškomis arba pusiau
Daigų išgulimas. (sukėlėjai Fusarium sp., Alternaria sp.). Rūdys. (sukėlėjas Melampsoridium betulae (Schum.) Arth.). Vasarą apatinėje beržo lapų pusėje atsiranda oranžiškai geltoni, iškilūs, smulkūs uredosorai su uredosporomis. Kartais jų
Fitoftorozė. (sukėlėjas Phytophthora syringae Kleb.). Ayvas liga labiau pažeidžia žiemą, kai jos šiltnamiuose dirbtinai pražydnamos. Stiprių ir šiaip gerai išsivysčiusių augalų dalis pumpurų neišsiskleidžia, jų vidus buna parudavęs.
Kriaušinis pjūklelis audėjas Neurotoma ilaviventris Retz. Puola dažniausiai kriaušes, rečiau vyšnias ir trešnes. Matyti stamboki netankūs voratinkliniai lizdai, kuriuose gyvena maždaug 20 mm oranžiškai geltonos lervos. Galva juoda,
Lapinukai Phyllohius sp. sp. Polifagai. Vabalai puola daugelį lapuočių medžių, tarp jų ir vaismedžius, ypač obelis ir kriaušes. Lapų pakraščiuose matyti netaisyklingos (įvairaus didumo ir formos), bet dažniausiai
Auksauodegis verpikas Euproctis chrysorrhoea L. Kenkia obelims, kriaušėms, slyvoms, ąžuolams, rečiau kitiems lapuočiams. Vasarą tarp voratinkliais sutrauktų lapų matyti plaukuoti vikšrai, o rudenį šakučių galuose kaba iš sausų
Neporinis verpikas Lymantria dispar L. Kenkia vaismedžiams ir daugeliui kitų lapuočių, rečiau — spygliuočiams. Rudenį ant kamienų matosi pailgos, iki 4 cm, 500—800 kiaušinių krūvelės, pridengtos gelsvai pilkais
Žieduotasis verpikas Malacosoma neustria L. Kenkia vaismedžiams, dažniau obelims ir kitiems lapuočiams medžiams. Skleidžiantis pumpurams, matyti stambios voratinklių gūžtos, kuriose gyvena iki 55 mm, apaugę retais plaukeliais vikšrai. Rudai
Didysis žiemsprindis Erannis deiolaria Cl. Daugelio lapuočių medžių, kartu ir vaismedžių, sprogstančius pumpurus ir jaunus lapus gegužės antroje pusėje bei birželio pradžioje graužia rudi vikšrai. Jie turi 2
Mažasis žiemsprindis Operophtera brumata L. Puola daugelį lapuočių medžių, tarp jų ir vaismedžius. Besiskleidžiančius pumpurus, vėliau lapus, žiedpumpurius ir žiedus apgraužia maždaug 25 mm ilgio žali vikšrai. Išilgai
Obelinė voratinklinė kandis Yponumeuta malinellus Zell. Ant žydinčių obelų pasitaiko voratinklinių gūžtų, kuriose gyvena ir graužia lapus 12—18 mm, pilkai gelsvi obelinės voratinklinės kandies vikšrai. Ant jų nugarų
Obelinė Ūgliakandė Kenkia obelims, rečiau kitiems erškėtinių šeimos augalams. Pavasarį sprogstant pumpurams jaunuose soduose ir medelynuose matyti nebeaugančių išdžiūvusių pumpurų ir vystančių ūglių, kurie obelims žydint išdžiūsta. Jų
Svetainėje naudojami slapukai (angl. "cookies"), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę ir pateikti kontekstinę bei suasmenintą reklamą Sutinku Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti, pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami slapukus Daugiau info: Naršydami toliau, Jūs sutinkate su svetainės slapukų politika.
