Žyma: sodo kenkėjai

Paprastasis  grambuolys. (Melolontha melolontha L.).  Vabalai 20—30 mm ilgio, juodi, apaugę pilkšvais plaukeliais. Antsparniai geltonai rudi, priešnugarėlė tamsesnė. Antenos baigiasi plokšteli-ne buožele, pilvelio galas — pigidiumas — palaipsniui

Alyvinė pumpurinė erkė. (Eriophyes lowi Nal.). Tai mikrosko­piniai, verpsto formos voragyviai, gyvenantys pumpuruose. Pažeisti pumpurai nenormaliai išsipučia ir dažnai neprasisklei­dę nudžiūsta, o jeigu ir prasiskleidžia, tai lapai būna

Spyglių rūdys. (sukėlėjas Melampsoridium betulae (Schum)1 Arth.). Pavasarį apatinėje spyglių pusėje palei vidurinę gyslą gru­pėmis atsiranda oranžinės, cilindrinių pūslelių pavidalo ecidės su: dulkančiomis ecidėsporėmis. Pažeisti spygliai nudžiūsta ir

Balkšvarūdė. (sukėlėjas Thecospora areolata (Fr.) Magn., sin. Thecospadi Kleb.). Pažeistų kankorėžių žvynai būna lyg pasišiaušę, o vidinė jų pusė (apie rugpjūčio mėn. vidurį) tankiai nuberta rutuliškomis arba pusiau

Daigų išgulimas. (sukėlėjai Fusarium sp., Alternaria sp.). Rūdys. (sukėlėjas Melampsoridium betulae (Schum.) Arth.). Vasarą apatinėje beržo lapų pusėje atsiranda oranžiškai geltoni, iškilūs, smulkūs uredosorai su uredosporomis. Kartais jų

Fitoftorozė. (sukėlėjas Phytophthora syringae Kleb.). Ayvas liga labiau pažeidžia žiemą, kai jos šiltnamiuose dirbtinai pražydnamos. Stiprių ir šiaip gerai išsivysčiusių augalų dalis pumpurų neišsiskleidžia, jų vidus buna parudavęs.

Kriaušinis pjūklelis audėjas Neurotoma ilaviventris Retz. Puola dažniausiai kriaušes, rečiau vyšnias ir trešnes. Maty­ti stamboki netankūs voratinkliniai lizdai, kuriuose gy­vena maždaug 20 mm oranžiškai geltonos lervos. Galva juoda,

Lapinukai Phyllohius sp. sp. Polifagai. Vabalai puola daugelį lapuočių medžių, tarp jų ir vaismedžius, ypač obelis ir kriaušes. Lapų pakraščiuose matyti netaisyklingos (įvairaus didumo ir formos), bet dažniausiai

Auksauodegis verpikas Euproctis chrysorrhoea L. Kenkia obelims, kriaušėms, slyvoms, ąžuolams, rečiau ki­tiems lapuočiams. Vasarą tarp voratinkliais sutrauktų lapų matyti plaukuoti vikšrai, o rudenį šakučių galuose kaba iš sausų

Neporinis verpikas Lymantria dispar L. Kenkia vaismedžiams ir daugeliui kitų lapuočių, rečiau — spygliuočiams. Rudenį ant kamienų matosi pailgos, iki 4 cm, 500—800 kiaušinių krūvelės, pridengtos gelsvai pilkais

Žieduotasis verpikas Malacosoma neustria L. Kenkia vaismedžiams, dažniau obelims ir kitiems lapuočiams medžiams. Skleidžiantis pumpurams, matyti stambios voratinklių gūž­tos, kuriose gyvena iki 55 mm, apaugę retais plaukeliais vikšrai. Rudai

Didysis žiemsprindis Erannis deiolaria Cl. Daugelio lapuočių medžių, kartu ir vaismedžių, sprogstan­čius pumpurus ir jaunus lapus gegužės antroje pusėje bei birželio pradžioje graužia rudi vikšrai. Jie turi 2

Mažasis žiemsprindis Operophtera brumata L. Puola daugelį lapuočių medžių, tarp jų ir vaismedžius. Besi­skleidžiančius pumpurus, vėliau lapus, žiedpumpurius ir žiedus apgraužia maždaug 25 mm ilgio žali vikšrai. Išilgai

Obelinė voratinklinė kandis Yponumeuta malinellus Zell. Ant žydinčių obelų pasitaiko voratinklinių gūžtų, ku­riose gyvena ir graužia lapus 12—18 mm, pilkai gelsvi obe­linės voratinklinės kandies vikšrai. Ant jų nugarų