Žvaigždūnė (Scabiosa atropurpurea L.) Karšulinių (Dipsacaceae) šeimos gėlė, kilusi iš Pietų Europos, 60—100 cm aukščio. Stiebas stačias. Pamatiniai lapai kastuviški, dantyti, stiebiniai — plunksniški. Žiedai balti, tamsiai purpuriniai,
Žioveinis, levukas (Antitrhinum majus L.) Bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos, kilęs iš Pietų Europos, 15—100 cm aukščio, daugiametis, pas mus auginamas kaip vienametis, stačiu, tvirtu, šakotu stiebu augalas. Lapai kiaušiniškai
Verbena (Verbena hybiida Hort.) Verbeninių (Verbenaceae) šeimos, kilusi iš Peru ir Brazilijos, daugiametė, pas mus auginama kaip vienametė, 20—50 cm aukščio, puošni gėlė. Stiebas stačias, šakotas. Lapai dantyti,
Šlamutis (Helichrysum bracteatum Willd.) Graižažiedžių (Compositae) šeimos, kilęs iš Australijos, pas mus auga kaip vienametis, savo tėvynėje kaip daugiametis, iki 80 cm. aukščio augalas. Stiebas stačias, šakotas. Lapai
Skeltažiedis (Schizanthus pinnatus Ruiz. et Pav.) Bulvinių (Solanaceae) šeimos, kilęs iš Pietų Amerikos, vienametis, puošnus daugiažiedis, 25—45 cm aukščio augalas. Stiebas šakotas, lipnus, lapai plunksniški. Žiedai smulkūs, balti,
Serentis (Tagetes) Graižažiedžių (Compositae) šeimos, kilusi iš Centrinės Amerikos, nereikli, greit auganti, 15—100 cm aukščio, vienametė gėlė. Jos stiebas stačias, šakotas. Lapai neporiškai plunksniški. Žiedai dvejopi: liežuviški ir
Salpiglosis (Salpiglossis sinuata Ruiz. et Pav. sin. S. variabilis Hort.) Bulvinių (Solanaceae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Amerikos, 40—80 cm aukščio, stačiu šakotu stiebu. Apatiniai lapai kastuvė-liški, dantyti,
Šalavijas (Salvia splendens Ker-Gawl.) Lūpažiedžių (Labiatae) šeimos, kilęs iš Pietų Amerikos, daugiametis, pas mus gėlynams papuošti auginamas kaip vienametis, 35—70 cm aukščio augalas. Stiebas stačias, šakotas. Lapai kiauši-niški.
Razeta (Reseda odorata L.) Razetinių (Resedaceae) šeimos gėlė, kilusi iš Egipto, 20—35 cm aukščio, stačiu arba gulsčiu šakotu stiebu. Apatiniai lapai sveiki, viršutiniai kartais triskiičiai. Žiedai smulkūs, balti,
Petunija (Petunia hybrida Hort.) Bulvinių (Solanaceae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Amerikos petunijų: P. axillaris B. S. P. (sin. P. nyctaginillora Juss.) ir P. violacea Lindi, hibridas. Ji
Pentstemonas Bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalas, kilęs iš Meksikos, 60—70 cm aukščio. Daugiametis, mūsų klimato sąlygose auginamas kaip vienametis. Stiebas stačias, plikas. Lapai lancetiški, lygiakraščiai, viršutiniais pamatais apkabina stiebą.
Nemezija (Nemesia strumosa Benth.) Bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos gėlė, kilusi iš Pietų Afrikos, 20—35 cm aukščio. Stiebas stačias, gausiai šakotas. Lapai lancetiški, dantyti. Žydi margais, geltonais, oranžiniais, purpuriniais, raudonais,
Lobelija (Lobelia erinus L.) Lobelinių (Lobeliaceae) šeimos gėlė, kilusi iš Pietų Afrikos, 10—20 cm aukščio. Stiebas iš pat pažemės šakotas. Apatiniai lapai atvirkščiai kiaušiniški, dantyti, viršutiniai lancetiški, nežymiai
Dviragė leukonija, naktinuke (Matthiola bicomis L.) Kryžmažiedžių (Cmcilerae) šeimos gėlė, kilusi iš Pietų Europos ir Mažosios Azijos, 30—35 cm aukščio. Žiedai paprasti, alyviniai, rožiniai, išsiskleidžia tik vakare, maloniai
