Žyma: vienmetės gėlės

Žvaigždūnė (Scabiosa atropurpurea L.) Karšulinių (Dipsacaceae) šeimos gėlė, kilusi iš Pietų Europos, 60—100 cm aukščio. Stiebas stačias. Pamatiniai lapai kastuviški, dantyti, stiebiniai — plunksniški. Žiedai balti, tamsiai purpuriniai,

Žioveinis, levukas (Antitrhinum majus L.) Bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos, kilęs iš Pietų Europos, 15—100 cm aukščio, daugiametis, pas mus auginamas kaip viena­metis, stačiu, tvirtu, šakotu stiebu augalas. Lapai kiaušiniškai

Verbena (Verbena hybiida Hort.) Verbeninių (Verbenaceae) šeimos, kilusi iš Peru ir Brazilijos, daugiametė, pas mus auginama kaip vienametė, 20—50 cm aukš­čio, puošni gėlė. Stiebas stačias, šakotas. Lapai dantyti,

Šlamutis (Helichrysum bracteatum Willd.) Graižažiedžių (Compositae) šeimos, kilęs iš Australijos, pas mus auga kaip vienametis, savo tėvynėje kaip daugiametis, iki 80 cm. aukščio augalas. Stiebas stačias, šakotas. Lapai

Skeltažiedis (Schizanthus pinnatus Ruiz. et Pav.) Bulvinių (Solanaceae) šeimos, kilęs iš Pietų Amerikos, viena­metis, puošnus daugiažiedis, 25—45 cm aukščio augalas. Stiebas šakotas, lipnus, lapai plunksniški. Žiedai smulkūs, balti,

Serentis (Tagetes) Graižažiedžių (Compositae) šeimos, kilusi iš Centrinės Ameri­kos, nereikli, greit auganti, 15—100 cm aukščio, vienametė gėlė. Jos stiebas stačias, šakotas. Lapai neporiškai plunksniški. Žiedai dvejopi: liežuviški ir

Salpiglosis (Salpiglossis sinuata Ruiz. et Pav. sin. S. variabilis Hort.) Bulvinių (Solanaceae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Amerikos, 40—80 cm aukščio, stačiu šakotu stiebu. Apatiniai lapai kastuvė-liški, dantyti,

Šalavijas (Salvia splendens Ker-Gawl.) Lūpažiedžių (Labiatae) šeimos, kilęs iš Pietų Amerikos, daugia­metis, pas mus gėlynams papuošti auginamas kaip vienametis, 35—70 cm aukščio augalas. Stiebas stačias, šakotas. Lapai kiauši-niški.

Razeta (Reseda odorata L.) Razetinių (Resedaceae) šeimos gėlė, kilusi iš Egipto, 20—35 cm aukščio, stačiu arba gulsčiu šakotu stiebu. Apatiniai lapai sveiki, viršutiniai kartais triskiičiai. Žiedai smulkūs, balti,

Petunija (Petunia hybrida Hort.) Bulvinių (Solanaceae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Amerikos petunijų: P. axillaris B. S. P. (sin. P. nyctaginillora Juss.) ir P. violacea Lindi, hibridas. Ji

Pentstemonas Bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalas, kilęs iš Meksi­kos, 60—70 cm aukščio. Daugiametis, mūsų klimato sąlygose augi­namas kaip vienametis. Stiebas stačias, plikas. Lapai lancetiški, lygiakraščiai, viršutiniais pamatais apkabina stiebą.

Nemezija    (Nemesia strumosa Benth.) Bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos gėlė, kilusi iš Pietų Afri­kos, 20—35 cm aukščio. Stiebas stačias, gausiai šakotas. Lapai lancetiški, dantyti. Žydi margais, geltonais, oranžiniais, purpuri­niais, raudonais,

Lobelija (Lobelia erinus L.) Lobelinių (Lobeliaceae) šeimos gėlė, kilusi iš Pietų Afrikos, 10—20 cm aukščio. Stiebas iš pat pažemės šakotas. Apatiniai la­pai atvirkščiai kiaušiniški, dantyti, viršutiniai lancetiški, nežymiai

Dviragė leukonija, naktinuke (Matthiola bicomis L.) Kryžmažiedžių (Cmcilerae) šeimos gėlė, kilusi iš Pietų Europos ir Mažosios Azijos, 30—35 cm aukščio. Žiedai paprasti, alyviniai, rožiniai, išsiskleidžia tik vakare, maloniai