Sukutis (Ipomoea Lam.) Vijoklinių (Convolvulaceae) šeimos. Nereiklus, sparčiai augąs, su gražiais, įvairių spalvų, piltuviškais žiedais augalas. Jo tėvynė— Pietų Amerika. Paprastasis sukutis (I. purpuiea Roth). Stiebas vijoklinis, užauga
Kartuolė (Aristolochia L.) Didžialapė kartuolė (A. maciophylla Lamk.) yra kartuolinių (Aristolochiaceae) šeimos augalas. Jo tėvynė — Šiaurės Amerika. Stiebas laibas, vijoklinis, užauga iki 4—10 m aukščio. Lapai dideli,
Aktinidija (Actinidia Lindi.) Aktinidinių (Actinidiaceae) šeimos dekoratyvinis ir vaisinis augalas, kilęs iš Rytų Azijos. Stiebas vijoklinis, sumedėjęs. Lapai sveiki. Žiedai dvilyčiai arba vienalyčiai, smulkūs. Smailialapė aktinidija (A. arguta
VIRBENIS – Quamoelit Moench. Raudonžiedis virbenis (Qu. coccineus Moench.) yra vijoklinių (Convolvulaceae) šeimos augalas, kilęs iš Centrinės Amerikos. Stiebas apie atramą ap-sivynioja iki 3-4 m aukščio. Lapai sveiki,
PUPELES – Phaseolus L. Raudonžiedės pupelės (Ph. coccineus L.) ankštinių (Leguminosae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Amerikos. Stiebas vijoklinis, lapai trilapiai, plaukuoti. Žiedai nedideli, ryškiai purpuriniai, kartais margi,
Palėžirnis – Lathyrus L. Kvapusis pelėžirnis (L. odoratus L.) ankštinių (Leguminosae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Europos. Tai vienametis žolinis augalas, kurio stiebas laipioja, užsikabindamas už atramų šakotais
Nasturtė – Tropaeoium L. Nasturtinių (Tropaeolaceae) šeimos augalas. Savaime auga P.etų Amerikoje. Stiebas žolinis, šliaužiantis arba laipiojantis. Lapai skydiški. Lapkočiai prisegti beveik ties lapo viduriu. Žiedai dideli. Taurelė
KOBĖJA – Cobaea Cav. Laipiojančioji kobėja (Cobaea scandens Cav.) yra polemoninių (Polemoniaceae) šeimos augalas, kilęs iš Meksikos. Stiebas laipioja ūseliais. Užauga iki 4-5 m aukščio. Lapai plunksniški. Žiedai
IPOMĖJA – Ipomoea Lam. Vijoklinių (Convolvulaceae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Amerikos. Nereiklus, labai sparčiai augąs, gražiais įvairių spalvų bei dydžio piltuviškais žiedais. Žiedai būna išsiskleidę tik pirmoje
Ekremokarpas – Eccremocarpus Ruiz. et Fav. Šiurkštų sis ekremokarpas (E. scaber Ruiz. et. Pav.) yra bignoninių( Bignoniaceae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų ir Vakarų Amerikos. Stiebas briaunotas, plaukuotas.
Sausmedis – Lonicera L Šeivamedinių (Caprifoliaceae) šeimos krūmai. Jų tarpe yra nemažai ir vijoklinių rūšių, kurių stiebai užauga iki 2-5 m aukščio. Lapai paprasti, sveiki, priešiniai, su trumpais
VIJUTRĖ – Atragene L. Artima raganės (Clematis) genčiai. Stiebas sumedėjęs, laipioja apsivyniojančiais apie atramas lapkočiais. Lapai vieną ar du kartus neporiškai plunksniški. Žiedai dideli, iki 10 cm skersmens,
Stambiažiedės raganės Kryžminimo keliu buvo gauta daug gražiai žydinčių stambiaziedzių raganių veislių. Pirmieji raganių hibridai buvo gauti Anglijoje XIX a. antroje pusėje. 1860- 1880 m. buvo išvesta 500
Žvilgančioji raganė (C. ligusticiiolia Nutt.). Savaime auga Šiaurės Amerikoje. Stiebas užauga iki 4-6 m aukščio. Lapai neporiškai plunksniški, dažniausiai sudaryti iš 5-7 lapelių. Lapeliai pailgai kiaušiniški, 3-7 cm
Smailiadantė raganė (C. serratifolia Rehd.). Savaime auga Tolimuosiuose Rytuose, Korėjoje. Stiebas labai šakotas, užauga iki 3 m aukščio. Lapai vieną arba du kartus plunksniški. Lapeliai kiaušiniškai lancetiški, 2-6
Pirėnine raganė (Č. campaniilora Brot). Savaime auga Portugalijoje, Ispanijoje. Stiebas užauga iki 2-2,5 m aukščio. Lapai neporiškai plunksniški, sudaryti iš 5-7 lapelių. Žiedai nedideli, 2-2,5 m skersmens, varpelio
Mėlynžiedė raganė (C. viticella L.). Savaime auga Pietų Europoje, Mažojoje Azijoje, Irane, Vakarų Užkaukazėje. Stiebas užauga iki 2,5-3 (4) m aukščio, laibas, tamsiai rudas. Lapai plunksniški arba dvigubai
Svetainėje naudojami slapukai (angl. "cookies"), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę ir pateikti kontekstinę bei suasmenintą reklamą Sutinku Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti, pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami slapukus Daugiau info: Naršydami toliau, Jūs sutinkate su svetainės slapukų politika.
