Žyma: vijoklinis augalas

Sukutis (Ipomoea Lam.) Vijoklinių (Convolvulaceae) šeimos. Nereiklus, sparčiai augąs, su gražiais, įvairių spalvų, piltuviškais žiedais augalas. Jo tėvy­nė— Pietų Amerika. Paprastasis sukutis (I. purpuiea Roth). Stiebas vijoklinis, už­auga

Kartuolė (Aristolochia L.) Didžialapė kartuolė (A. maciophylla Lamk.) yra kartuolinių (Aristolochiaceae) šeimos augalas. Jo tėvynė — Šiaurės Amerika. Stiebas laibas, vijoklinis, užauga iki 4—10 m aukščio. Lapai dide­li,

Aktinidija (Actinidia Lindi.) Aktinidinių (Actinidiaceae) šeimos dekoratyvinis ir vaisinis augalas, kilęs iš Rytų Azijos. Stiebas vijoklinis, sumedėjęs. Lapai sveiki. Žiedai dvilyčiai arba vienalyčiai, smulkūs. Smailialapė aktinidija (A. arguta

VIRBENIS – Quamoelit Moench. Raudonžiedis virbenis (Qu. coccineus Moench.) yra vijoklinių (Convolvulaceae) šeimos auga­las, kilęs iš Centrinės Amerikos. Stiebas apie atramą ap-sivynioja iki 3-4 m aukščio. Lapai sveiki,

PUPELES – Phaseolus L. Raudonžiedės pupelės (Ph. coccineus L.) ankštinių (Leguminosae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Amerikos. Stiebas vijoklinis, lapai trilapiai, plaukuoti. Žiedai nedideli, ryškiai purpuriniai, kartais margi,

Palėžirnis – Lathyrus L. Kvapusis pelėžirnis (L. odoratus L.) ankšti­nių (Leguminosae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Euro­pos. Tai vienametis žolinis augalas, kurio stiebas laipio­ja, užsikabindamas už atramų šakotais

Nasturtė – Tropaeoium L. Nasturtinių (Tropaeolaceae) šeimos augalas. Savaime auga P.etų Amerikoje. Stiebas žolinis, šliaužiantis arba laipiojantis. Lapai skydiški. Lapkočiai prisegti beveik ties lapo viduriu. Žiedai dideli. Taurelė

KOBĖJA – Cobaea Cav. Laipiojančioji kobėja (Cobaea scandens Cav.) yra polemoninių (Polemoniaceae) šeimos augalas, kilęs iš Meksikos. Stiebas laipioja ūseliais.  Užauga iki 4-5 m aukščio. Lapai plunksniški. Žiedai

IPOMĖJA – Ipomoea Lam. Vijoklinių (Convolvulaceae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Amerikos. Nereiklus, labai sparčiai augąs, gražiais įvairių spalvų bei dydžio piltuviškais žiedais. Žiedai bū­na išsiskleidę tik pirmoje

Ekremokarpas – Eccremocarpus Ruiz. et Fav. Šiurkštų sis ekremokarpas (E. scaber Ruiz. et. Pav.) yra bignoninių( Bignoniaceae) šeimos augalas, ki­lęs iš Pietų ir Vakarų Amerikos. Stiebas briaunotas, plau­kuotas.

Sausmedis –  Lonicera L Šeivamedinių (Caprifoliaceae) šeimos krūmai. Jų tar­pe yra nemažai ir vijoklinių rūšių, kurių stiebai užauga iki 2-5 m aukščio. Lapai paprasti, sveiki, priešiniai, su trumpais

VIJUTRĖ – Atragene L. Artima raganės (Clematis) genčiai. Stiebas sumedėjęs, laipioja apsivyniojančiais apie atramas lapkočiais. Lapai vieną ar du kartus neporiškai plunksniški. Žiedai dideli, iki 10 cm skersmens,

Stambiažiedės raganės Kryžminimo keliu buvo gauta daug gražiai žydinčių stambiaziedzių raganių veislių. Pirmieji raganių hibri­dai buvo gauti Anglijoje XIX a. antroje pusėje. 1860- 1880 m. buvo išvesta 500

Žvilgančioji raganė (C. ligusticiiolia Nutt.). Savaime auga Šiaurės Amerikoje. Stiebas užauga iki 4-6 m aukščio. Lapai neporiškai plunksniški, dažniausiai sudaryti iš 5-7 lapelių. Lapeliai pailgai kiaušiniški, 3-7 cm