Mandžiūrinė raganė (C. manschurica Rupr.). Savaime auga Šiaurryčių Azijoje. Stačias arba silpnai laipiojantis puskrūmis. Užauga iki 1,5-2 m aukščio. Lapai plunksniškai skaldyti, dažniausiai sudaryti iš 5 lapelių. Lapeliai
Liaunašakė raganė (C. eriostemon Decne.). Tai Clematis viticella ir Clematis integrifolia hibridas. Stiebas užauga iki 1,5-2 (4) m aukščio. Augalas nevijokli-nis, bet, priraišiojus jo liaunas šakutes prie atramų,
Kvapioji raganė (C. brevicaudata D. C). Savaime auga Tolimuosiuose Rytuose, Mongolijoje. Artima gelsvajai raganei. Lapai du kartus neporiškai plunksniški. Lapeliai smailiomis viršūnėmis ir apvaliais pamatais, 3-7 cm ilgio,
Korėjinė raganė (C. koteana Kom.). Savaime auga Korėjoje ir Kinijoje. Stiebas užauga iki 3-4 m aukščio. Lapai du kartus neporiškai plunksniški. Lapeliai lancetiški, 3-4 cm ilgio, pjūkliškai dantytais
K i n i n ė raganė (C. chinensis Osbeck.). Savaime auga Kinijoje. Stiebas užauga iki 3-4 m aukščio. Lapai neporiškai plunksniški, sudaryti iš 5-7 lapelių. Lapeliai dideli,
Geltonžiedė raganė (C. tangutica (Maxim.) Korsh.). Savaime auga Vidurinėje Azijoje, Vakarų Kinijoje, Mongolijoje. Stiebas užauga iki 3 m aukščio. Lapai vieną ar du kartus plunksniški. Lapeliai nuo pailgai
Gelsvoji raganė (C. vitalba L.). Savaime auga Kryme, Kaukaze, Vidurio ir Pietų Europoje, Mažojoje Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Sutinkama miškuose, tankumynuose, kalnų šlaituose apsivyniojusi apie medžius ir krūmus. Stiebas
Fargeso raganė (C. iaigesii Franch.). Savaime auga Vakarų Kinijoje. Lapai neporiškai du kartus plunks-niški. Lapeliai kiaušiniški, pjūkliškai dantytais pakraščiais, 2-5 cm ilgio ir 1,5-2 cm pločio, pliki arba
Davido raganė (C. davidiana Decne). Savaime auga Kinijoje. Stiebas žolinis, sumedėja tik pagrinde, status arba šliaužiantis žeme. Liaunos šakutės užauga iki 2-2,5 m aukščio. Priraišiojus šakutes prie atramų,
Aitrioji raganė (C. aethusifolia Turcz.). Savaime auga Tolimuosiuose Rytuose, Rytų Sibire, Kinijoje. Puskrūmis, bet Lietuvos sąlygomis stiebas dažnai visai nesumedėja, ir augalas kiekvieną pavasarį atželia iš šaknų. Stiebas
Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos krūmai arba puskrūmiai. Savaime auga vidutinio klimato juostoje, daugiausia šiauriniame pusrutulyje. Šie augalai sutinkami miškuose, upių pakraščiuose, stepėse, kalnuose, šlaituose. Jų stiebas stačias arba laipioja
Prerijinis erškėtis (R. setigera Michx.). Savaime gamtoje sutinkamas Šiaurės Amerikos stepių rajonuose, kur pakelia iki 20° C šalčius. Stiebai užauga iki 2 m aukščio. Žiedai iki 5 cm
Vichuro erškėtis (R. wichuiaiana Crep.). Savaime gamtoje auga Japonijoje, Kinijoje. Į Europą jį atvežė 1886 m. dr. Vichura (Wichura). Labai artimas gausiažiedžiui erškėčiui. Stiebas šliaužiantis žeme. Dygliai dažniausiai
Gausiažiedis erškėtis (Rosa multiilora Thunb.). Savaime gamtoje auga Pamario krašte, Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje. Stiebas laipiojantis, 3-4 m aukščio su poromis išsidėsčiusiais kabliškais dygliais. Lapai neporomis plunksniški, 5-7-lapiai su
PAPRASTASIS APYNYS (HUMULUS LUPULUS L.) Kanapinių (Cannabinaceae) šeimos daugiametis vijoklinis augalas, paplitęs visoje vidutinio klimato juostoje. Kultivuojamas daugelyje šalių. Daugiausia auginamas Ukrainoje, Maskvos srityje ir kt. Lietuvoje dažniausiai
Dėmėtasis skindapas Scindapsus pietus Šio augalo nereikia painioti su auksine rafidofora (Rhaphidophora aurea), dažnai vadinama skindapu. Skindapas yra taip pat vijoklinis augalas su ilgomis atžalomis, tačiau priešingai rafidoforai
Svetainėje naudojami slapukai (angl. "cookies"), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę ir pateikti kontekstinę bei suasmenintą reklamą Sutinku Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti, pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami slapukus Daugiau info: Naršydami toliau, Jūs sutinkate su svetainės slapukų politika.
