Agrastai

agrastai
agrastai

Agrastai

Stambiauogiai agrastai yra europinės kilmės. Jie žinomi nuo XI—XIII a. Tačiau plačiau pradėti auginti tik XVI—XVII a. Prancūzijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Italijoje. XIX a. daugiausia agrastų buvo

auginama Anglijoje. Čia daugiausia sukurta ir jų veislių. XIX a. stambiavaisių agrastų buvo at­vežta  į Rusiją.

Agrastams daug žalos padarė iš Amerikos į Europą patekusi agrastų valktis.; Tada susido­mėta amerikietiškos kilmės agrastais (‘Hauton’, ‘Amerikos kalnų’), kurie neserga šia liga. Amerikietiškieji agrastai, priešingai europiniams, yra mažai spygliuoti arba visai be spyglių, bet jų uogos smulkios. Iš pradžių jie buvo auginami uogoms, kaip ir europiniai agrastai, o vėliau pradėti kryžmin­ti su europiniais. Šiuo būdu buvo sukurtos agrastų valkčiui atsparios veislės. Amerikietiškieji agrastai dar viliojo selekcininkus sukurti stambiauoges, be spyglių veisles. Šis darbas tęsiamas ir šiuo metu. Mūsų respublikoje tokius agrastus bando kurti se­lekcininkas A. Ryliškis. Jo jau išvesta veislė ‘Ginučiai’ tikrai turi nedaug spyglių, o uogos pakankamai geros.

Agrastų uogos turi daug pektinų, taip pat kitų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų. Tinka vartoti šviežios (reguliuoja virškinimą) ir perdirbi­mui.

Agrastai dažniausiai skinami ir pardavinėjami dar nesunokę, nes tokie geriausiai tinka perdirbi­mui. Sunokę agrastai yra skanėstas. Net sakoma, kad agrastai — tai šiaurės vynuogės.

‘Finikas’ — Anglijoje sukurta veislė. Mūsų res­publikoje plačiau auginama nuo 1952 m. Uogos stambios, prinokusios raudonos, odelė stora, nep­laukuota. Tinkamos vartoti liepos viduryje. Derlin­ga, valkčiui neatspari.

‘Lepan Valijo’ — sukurta Suomijoje, kryžminant europinius agrastus su amerikiniais. Uogos viduti­nio dydžio, žalsvos, plaukuotos, vidutinio skonio. Sunoksta anksčiau už ‘Finiką’. Veislė derlinga, val­kčiui beveik atspari. Lietuvoje plačiau auginama nuo 1972 m. Tinka versliniams uogynams.

‘Kolchoznyj’ — rusų selekcijos veislė. Lietuvoje plačiau auginama nuo 1970 m. Uogos vidutinio dydžio, tamsiai raudonos, neplaukuotos, saldžiarūgštės. Noksta kartu su ‘Lepan Valijo’ uogomis. Der­linga, valkčiui atspari.

‘Žaliasis butelinis’ — angliška , sena veislė, Lie­tuvoje žinoma jau 1914 metais. Uogos didelės, pailgos, gelsvai žalios, neplaukuotos, skanios, tin­ka valgyti šviežios ir perdirbtos. Sunoksta anks­čiau už ‘Finiką’. Derlinga, valkčiui neatspari.

‘Maurerio sėjinukas’ — veislė, kilusi Vokietijo­je. Lietuvoje mėgėjų seniai auginama. Uogos dide­lės, apvalios, tamsiai raudonos, su tankiais, tvir­tais plaukeliais, skanios. Sunoksta anksti. Derlinga, valkčiui, kaip ir kitos Vakarų Europos agrastų veislės, neatspari.

Taip pat skaitykite: