Braškės savaime leidžia daug ūsų, kurių perteklių, norint gauti gerą uogų derlių, tenka šalinti. Todėl gali atrodyti, kad dauginimas yra labai lengvas. Tačiau mūsų klimatinėmis sąlygomis ant ūsu išaugę skrotelės pradeda šaknytis vėlai ir tinkamai išsivysto tik rudenį, rugsėjo mėnesį. Tokiu metu pasodinti daigai menkai prigyja, žiemą daug jų žūva ir sekančiais metais augalai esti dar silpni.
Optimaliu laiku (rugpjūčio vidurys ir antroji pusė) pasodinti braškes galima tik specialiai paruoštais daigais. Tai daroma dvejopai – dauginimui skirti augalai pridengiami plėvele arba atskiros skrotelės įšaknydinamos kitame plote.
Pridengus augalus plėvelės gaubtais, siekiama dviejų tikslų: paankstinti uogų derlių, o jį nuskynus – paspartinti ūsų augimą ir šaknijimąsi. Braškių priežiūra po plėvele iš esmės nesiskiria nuo jų priežiūros atvirame lauke, tik dažniau reikia laiku laistyti. Daigai gerai šaknysis, jeigu dirva bus puri ir drėgna. Tolygiai išdėstytus ūsus su susiformavusiomis skrotelėmis naudinga plonai užžerti kompostu ar šiaip puria, derlinga dirva.
Sparčiau galima padauginti įsišaknydinant daigus atskirame plote. Tam tikslui tik susiformavę skrotelės, dar be šaknų arba su silpnomis šaknelėmis, atskiriamos nuo augalo ir pikuojamos į lysves 5×5 arba 10×5 cm atstumais. Pikavimui skirta dirva turi būti lengva, gerai paruošta, puri, gausiai patręšta organine medžiaga. Išpikuoti daigai tuojau pat gausiai paliejami. Vėliau laistoma pagal reikalą – pirmomis dienomis tankiau, įsišaknijus – rečiau. Tik išpikuotus daigus reikia pridengti šiaudais, žole arba specialiomis šiaudų pynėmis. Geras drėgmės režimas yra svarbiausia gero prigijimo sąlyga.
Jeigu šis darbas nesuvėluojamas, išpikuoti daigai greitai sustiprėja, išaugina gausias šaknis ir rugpjūčio pabaigoje tinka sodinti į nuolatinę augimo vietą.
Nupjovus pirmuosius ūsus, greitai pradeda želti nauji. Jie pikuojami antru terminu. Tokiu būdu iš vieno augalo galima išauginti daug daugiau daigų. Šis būdas ypač perspektyvus dauginant naujas retesnes veisles.
Visais atvejais reikia atminti, kad daigus geriausiai imti iš jaunų 1 – 2 metų augalų. Senesnių augalų daigai išauga silpni, be to, dažniau užsikrečia kenkėjais ir ligomis.
