Citrina

citrina
citrina

Citrina (citrinmedis),

visžalis rūtinių šei­mos subtropinis augalas. Kilusi iš Kinijos, Japonijos, Rytų Indijos. Kambaryje augina­ma citrina — medelis odiškais, šviesiai žaliais lapais, būdingo citrinos aromato, pažastinėmis akstimis. Balti citrinos žiedai, kaip ir kitų citrusų (apelsino, mandarino, pomaran-čiaus), stipraus ir malonaus kvapo. Kamba­ryje labiausiai tinka auginti Pavlovo, Mejerio, naująją Gruzijos veislę. Citrina mėgsta šilu­mą ir šviesą. Laistoma tiek, kad žemė vazone nepradėtų rūgti dėl drėgmės pertekliaus, bet ir neperdžiūtų. Vandens temperatūra turi būti 2—3 °C aukštesnė už oro temperatūrą. Vasarą augalas purškiamas purkštuvu ne rečiau kaip 2—5 kartus, žiemą 2—3 kartus per savaitę.  Lapai iš  abiejų pusių  drėgnu skuduru   plaunami   ir  šluostomi  ne   rečiau kaip kartą per savaitę.

Citrinai paruošiamas toks žemės mišinys: 2 dalys velėninės, 1 dalis lapinės žemės, po 1 /2 dalies geros inspektinės žemės ir stambaus upės smėlio; dar pridedama šiek tiek susmul­kintų medžio (geriausiai beržo) anglių. Kartą per savaitę (nuo pavasario iki rudens) citriną galima laistyti mineralinių trąšų tirpalu (griežtai laikantis pakete nurodyto dozavi­mo) ; prieš tręšimą žemė sudrėkinama vande­niu. Pavasarį išpjaunamos nereikalingos silpnos   šakelės    (ypač   augančios   į   lajos vidų). Citrina persodinama kas antri metai; kad nenukentėtų šaknys, stengiamasi nenukratyti visos senosios žemės. Tais metais, kai citrina nepersodinama, 2—3 cm storio paviršiaus žemės sluoksnis atsargiai pakeičiamas nauja žeme. 2—3 kartus per mėnesį žemės paviršius purenamas. Nepatartina augalą dažnai kilnoti arba sukinėti.

Kad citrina derėtų, geriau auginti skie­pytus augalus; jie pradeda žydėti ir megzti vaisius jau trečiaisiais metais po skiepijimo. Iš kultūrinių citrinų (žinomų gerų veislių) paėmus auginių, galima užauginti medelių, kurie taip pat mezga vaisius trečiaisiais, ketvirtaisiais, kartais antraisiais metais. Citrinos greičiau dera, kai dvejų metų auga­lams nugnaibomos auglių viršūnėlės.