Figos

figos
figos

Figos (figmedžiai, inžyrai).

Auginamos Kryme, Kaukazo Juodosios jūros pakrantėje, Užkaukazėje ir Vidurinėje Azijoje. Vaisiai įvairių spalvų (juodi, rudi, raudoni, geltoni ir žali) ir formų (apvalūs, suploti, kriaušiški).

Kai kurios figų veislės (‘Kadota’, ‘Dal-matskij’ ir kt.) dera 2 kartus per metus — vasarą ir rudenį, bet didžiuma derliaus nu­imama rudenį — rugpjūčio—spalio mėnesį. Kai vaisių luobelė sutrūkinėja išilgai ir vaisy-nų viršūnėlėse iš „akelių” ima sunktis tirštų sulčių lašeliai, vaisiai laikomi subrendę ir pradedami skinti. Figų minkštimas tada būna saldus, pilnas tirštų cukringų sulčių. Geriau­siai vaisius skinti ryte, išdžiūvus rasai, kol dar nekaršta, nes perkaitę vaisiai greičiau genda. Kai kurių figų veislių vaisiai ant medžio apvysta patys. Jie labiausiai tinkami vartoti džiovinti.

Nunokusios figos — vertingas maisto produktas. Jos turi 13—18% cukraus, 2mg% vitamino C. Figos ilgai neišsilaiko, nepakelia transportavimo, todėl jos dažniausiai doroja­mos šviežios, dažniausiai tik ten, kur auga. Daugiausia jos džiovinamos. Džiovinti tinka nunokę tam tikrų veislių (pvz., ‘Smirnskij’) vaisiai. Šviežios valgomos ‘Vachšskij (Krimskij 43)’, ‘Ijulskij’, ‘Lardaro’ veislių figos. Universalios veislės: ‘Abchazijos violetinė’, Kadota’, ‘Adrijos’, ‘Smena’, ‘Neapolio fini­kas’ ir kt. Džiovintos figos yra malonaus skonio, turi labai daug cukraus (daugiau kaip 70%). Jos valgomos desertui, iš jų (kartu su kitais džiovintais vaisiais ir uogomis) verdami kompotai.

Taip pat skaitykite: