Gervuogė

Gervuogė (Rubus L.) puskrūmis, panašus į avietes, turintis daugia­metes šaknis ir dvimečius stiebus.

Kultūrinių gervuogių uogos stambios, sultingos, skanios, sėklos smul­kios, nesijaučia valgant. Uogos patrauklios, vartojamos šviežios arba perdirbtos. Ypač vertinga jų uogienė. Palyginti su avietėmis jos turi mažiau rūgščių ir cukraus, bet daugiau vitamino C.

kulturines gervuoges lekste

Kultūrinės gervuogės kai kuriomis savybėmis yra pranašesnės už avietes. Jos leidžia mažiau šaknų atžalų, ne tokios reiklios dirvai ir agro­technikai, gana atsparios sausroms, nes turi stambesnes ir giliau einančias šaknis. Jų nepuola kenkėjai ir ligos. Gervuogės yra daug derlingesnės. Uogas patogu rinkti, nes jų vaisiaugliai iškilę virš lapų. Išsirpusios uogos gerai laikosi.
Gervuogės reiklios šviesai. Pavėsyje arba tankiai augančios blogiau dera. Uogos masiškai sirpsta rugpjūčio 15-25 dienomis.
Gervuogės dauginamos šaknų atžalomis, viršūnių atlankomis, žaliais auginiais. Jos sodinamos ir prižiūrimos panašiai , kaip avietės, eilėje kas 0,7-1 m. Kad stiebai geriau subręstų ir išaugintų stipresnius šoninius ūglius, pirmamečių stiebų viršūnes rugpjūčio mėnesį reikia nugnybti. Pavasarį šoniniai ūgliai patrumpinami.

Taip pat skaitykite: