Riešutmedis
Graikinis riešutmedis (Juglans regia L.). Medis išauga 30 m aukščio, gyvena iki 200, metų ir daugiau. Derėti pradeda 7-10-aisiais metais, subrandina iki 300 kg riešutų.
Įdomi yra graikinio riešutmedžio veislė ‘Ideal’, atrasta 1947 m. Taškento srities Bostandiko rajono soduose. Nuo paprasto graikinio riešutmedžio skiriasi biologinėmis savybėmis. Suaugęs jis yra ne aukštesnis kaip 7-8 m, šakojasi nuo pat žemės. Derėti pradeda anksti, 3-4-ais metais. Pasižymi originalia savybe: pavasarį peržydėjęs pirmą kartą, po poros savaičių vėl žydi. Antro žydėjimo žiediniai pumpurai formuojasi pavasarį, todėl šalčiai jiems nepavojingi. Pirmieji žiedai būna sukrauti po 2-4, kaip ir paprasto graikinio riešutmedžio, o antro žydėjimo – į ilgus žiedynus. Riešutų antro derliaus kekėje būna iki 22. Prie kekės pagrindo riešutai stambesni, o į viršūnę smulkesni. Pirmo derliaus riešutai subręsta rugsėjo pabaigoje, antro – spalio antrojoje pusėje. Pirmo derliaus riešutai sveria vidutiniškai po 10,3 g. Kevalas standus, plonas, beveik be pertvarų. Branduolys sudaro 52,8% visos masės, lengvai išsilukštena, labai gero skonio.
Dauginamas sėklomis. Sėjama rudenį, lengvoje žemėje 6-10 cm gyliu, pridengiama durpėmis. Į nuolatinę vietą reikia sodinti 1-2 metų sodinukus, nes vyresnio amžiaus riešutmedžio būna stipri pagrindinė šaknis, o ją pažeidus, persodintas ilgai skursta. Mėgsta saulėtą vietą. Nors reiklus drėgmei, bet nepakenčia arti esančio podirvio vandens.
Riešutmedis ‘Ideal’ auga ir dera mūsų šalyje. Sodintinas pietinėje šalies dalyje. Genima pavasarį, jau orui. atšilus. Anksti nugenėjus, blogai gyja žaizdos. Šiaip ypatingos priežiūros jam nereikia.