Maulėjo atvaisa ar japoninis svarainis?

Maulėjo atvaisa (Chaenomeles maulei) / Japoninis svarainis (Chaenomeles japonica) tai du to paties augalo pavadinimai. Tad straipsnyje augalą toliau vadinsime japoniniu svarainiu. Tai vitaminingus vaisius brandinantis ir tuo pačiu de­koratyvinis augalas.

zydintis japoninis svarainis
Žydintis japoninis svarainis

Japoninis svarainis augalas

Krūmas 70-100 cm aukščio su išsiskleidusiais stiebais. Sakelės dyg­liuotos. Lapai elipsiški, smulkiai dantyti, blizgantys, su stambiais prielapiais. Žiedai iki 3 cm skersmens, raudoni arba oranžiniai po 5 – 8 trumpose kekėse, ištisai padengia dvimetes ir senesnes šakeles antrojoje gegužės pusėje. Žydi apie 2 savaites. Žiedai labai ryškūs – žydintis krūmas tarytum liepsnoja. Žiedai nektaringi, pilni žiedadulkių.

Japoninių svarainių vaisiai

Vaisiai noksta rugsėjo mėnesį, labai įvairios formos (obuolio, kriaušės, citrinos) ir spalvos (žalsvi, gelsvi, rausvai geltoni), 3-4,5 cm skersmens, kieti, rūgštūs, stipraus ir malonaus aromato.

Svarainių vaisiuose esančios naudingos medžiagos

Vaisiuose yra apie 4% cukrų, 4,4 – 5,7% rūgščių, 10,3-15 mg% pektininių medžiagų, 82,6- 102,6 mg% vitamino C ir 0,9-1,2 mg% karotino. Iš vaisių gaminami geros kokybės vitaminingi produktai: kompotai, uogienės, džemai, vaisvandeniai,  likeriai, yra  puikus priedas prie kitų vaisių ir uogų gaminių.

Japoninio svarainio dauginimas ir sodinimas

Dauginama sėklomis, atžalomis, atlankomis, auginiais. Sėklos stratifikuojamos 60-75 dienas. Galima sėti rudenį. Iš sėklų išauginti krūmeliai pradeda derėti 4-ais metais. Į nuolatinę vietą sodinami dvimečiai sėjinukai 1 m atstumu eilėje. Pasodinus tankiau – kas 0,5- 0,7 m, šiek tiek apkarpius, sudaromos žemos gyvatvorės – bordiūrai. Sodinama saulėtoje vietoje. Dirvai nereiklus. Žemė aplink krūmelius dir­bama ir tręšiama panašiai kaip serbentams. Kenkėjai ir ligos beveik ne­puola. Pavasarį ūgliai patrumpinami, kad krūmeliai būtų kompaktiškesni. Tankūs krūmai praretinami.