Maulėjo atvaisa (Chaenomeles maulei) / Japoninis svarainis (Chaenomeles japonica) tai du to paties augalo pavadinimai. Tad straipsnyje augalą toliau vadinsime japoniniu svarainiu. Tai vitaminingus vaisius brandinantis ir tuo pačiu dekoratyvinis augalas.
Japoninis svarainis augalas
Krūmas 70-100 cm aukščio su išsiskleidusiais stiebais. Sakelės dygliuotos. Lapai elipsiški, smulkiai dantyti, blizgantys, su stambiais prielapiais. Žiedai iki 3 cm skersmens, raudoni arba oranžiniai po 5 – 8 trumpose kekėse, ištisai padengia dvimetes ir senesnes šakeles antrojoje gegužės pusėje. Žydi apie 2 savaites. Žiedai labai ryškūs – žydintis krūmas tarytum liepsnoja. Žiedai nektaringi, pilni žiedadulkių.
Japoninių svarainių vaisiai
Vaisiai noksta rugsėjo mėnesį, labai įvairios formos (obuolio, kriaušės, citrinos) ir spalvos (žalsvi, gelsvi, rausvai geltoni), 3-4,5 cm skersmens, kieti, rūgštūs, stipraus ir malonaus aromato.
Svarainių vaisiuose esančios naudingos medžiagos
Vaisiuose yra apie 4% cukrų, 4,4 – 5,7% rūgščių, 10,3-15 mg% pektininių medžiagų, 82,6- 102,6 mg% vitamino C ir 0,9-1,2 mg% karotino. Iš vaisių gaminami geros kokybės vitaminingi produktai: kompotai, uogienės, džemai, vaisvandeniai, likeriai, yra puikus priedas prie kitų vaisių ir uogų gaminių.
Japoninio svarainio dauginimas ir sodinimas
Dauginama sėklomis, atžalomis, atlankomis, auginiais. Sėklos stratifikuojamos 60-75 dienas. Galima sėti rudenį. Iš sėklų išauginti krūmeliai pradeda derėti 4-ais metais. Į nuolatinę vietą sodinami dvimečiai sėjinukai 1 m atstumu eilėje. Pasodinus tankiau – kas 0,5- 0,7 m, šiek tiek apkarpius, sudaromos žemos gyvatvorės – bordiūrai. Sodinama saulėtoje vietoje. Dirvai nereiklus. Žemė aplink krūmelius dirbama ir tręšiama panašiai kaip serbentams. Kenkėjai ir ligos beveik nepuola. Pavasarį ūgliai patrumpinami, kad krūmeliai būtų kompaktiškesni. Tankūs krūmai praretinami.