Džemas – tai suvirę vaisiai (obuoliai, svarainiai), o sirupas – drebučių konsistencijos. Džemui virti galima imti blogesnius vaisius: nevienodos masės, sužeistus ir mažesnius. Jie turi būti visiškai subrendę, rūgštūs, turėti daug pektino. Saldūs, neprinokę ir pernokę vaisiai džemui netinka.
Atrinkti vaisiai švariai nuplaunami, supjaustomi skiltelėmis, išimant šerdį. Skiltelės, kad neparuduotų, mirkomos pasūdytame arba parūgštintame vandenyje. ‘Popierinio’ ir ‘Paparasto-jo antaninio’ obuolius galima virti su odele.
Skiltelės sužeriamos į seklų emaliuotą dubenį, įpilama vandens 20 – 30 proc. vaisių masės ir, visą laiką maišant, verdama 10 – 15 min, kol vaisiai suminkštėja ir net suverda. Tada supilamas 70 – 75 proc. koncentracijos sirupas. Kilogramui vaisių reikia 1,2 kg smulkaus cukraus, iš kurio paruošiamas sirupas. Supylus sirupą, palengva šildoma, intensyviai maišant mediniu šaukštu ir nugraibant putas. Nesuvirusios skiltelės išgriebiamos ir vėl sumetamos. Verdama 20 – 30 min. Džemas išviręs, jei sirupo lašas, užlašintas ant vešios lėkštės, greitai sukietėja ir nesklinda. Pervirto džemo kokybė blogėja.
Išvirtas karštas džemas supilstomas į švarius iškaitintus stiklainius, tuojau uždaromas steriliais dangteliais arba aprišamas pergamentiniu popieriumi arba maistine polietilenine plėvele. Džemas laikomas taip pat, kaip ir uogienė.