Kriaušės,

erškėtinių šeimos sėklavaisiniai vaismedžiai. Būna iki 20 m aukščio. Vainikai platūs, piramidiški, šakos dygliuotos. Vaisiai žali, geltoni arba rausvi. Minkštimas baltas, žalsvas, gelsvas, rausvas; tirpstantis; sultingas arba sausas. Vaisiai saldūs, salstelėję, prėski, aitroki, saldžiai rūgštūs, rūgščiai saldūs. Jie turi 80% vandens, 5,9-9,7% cukraus, 0,08-0,25% rūgščių, 3,7-9,2 mg% vitami­no C, be to, vitamino B, provitamino A. Kriaušės valgomos šviežios, džiovintos, kon­servuotos, iš jų daromi cukatai, pastilės, gė­rimai.

Kriaušėms reikia parinkti šviesiausias ir šilčiausias sodo vietas, geriau su nuolydžiu į pietus. Gerai auga ne per drėgnose, derlin­gose priemolio dirvose. Kultūrinės kriaušių veislės dauginamos skiepijimu į miškinės kriaušės sėjinukus (aukštaūgėms kriaušėms gauti) ir į paprastąjį svarainį (žemaūgėms kriaušėms gauti). įskiepytos į miškinės kriau­šės poskiepius pradeda derėti 6-8, į papras­tojo svarainio -3-4 augimo sode metų; gausiausiai ima derėti 20-25 metą.

Kultūrinių kriaušių Lietuvoje yra apie 300 veislių. Sodinant naujus sodus, reikia pasirinkti tas veisles, kurios būtų ištvermingos žiemą ir duotų gerus vaisius. Mėgėją soduose patartina auginti įprastais skiepais šias kriau-šią veisles: ‘Julės Guyot’, ‘Mlejevskaja rania­ja’, ‘Vasarinę sviestinę’, ‘Jūratę’, ‘Patten’, o perskiepijus į ištvermingąją vainiką,- ‘Lie­pos margąją’, ‘Alką’, ‘Kliapo mėgstamąją’, ‘Starkrimson’, ‘Viljamso’, ‘Konferensinę’, Gerąją Liuizą’, ‘Grumkovo sviestinę’.

Vasarinės kriaušės (‘Julės Guyot’, ‘Liepos margoji’, ‘Mlejevskaja raniaja’, ‘Vasarinė sviestinę’) prinoksta rugpjūčio II pusėje, tinka vartoti iki rugsėjo vidurio. Vėlyvos vasarinės (‘Alka’, ‘Besėklė’, ‘Kliapo mėgstamoji’, ‘Star­krimson’) prinoksta rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje, tinka vartoti iki rugsėjo pabaigos. Ankstyvos rudeninės kriaušės (‘Jū­ratė’, ‘Viljamso’) prinoksta rugsėjo viduryje, tinka vartoti iki spalio vidurio. Rudeninės (‘Aleksandrinė’, ‘Konferensinė’, ‘Miško gra­žuolė’) prinoksta rugsėjo pabaigoje arba spa­lio pradžioje, tinka vartoti iki lapkričio vidu­rio. Vėlyvos rudeninės kriaušės (‘Patten’) skinamos spalio viduryje, tinka vartoti iki gruodžio vidurio.

Kriaušių skonis labai priklauso nuo sky­nimo laiko. Per anksti nuskintos kriaušės neturi veislei būdingo skonio ir aromato, blo­giau atrodo, greitai vysta. Pavėlavus skinti, jų minkštimas pasidaro miltingas, mažfau sultingas, vaisiai trumpiau išsilaiko, krinta nuo medžių. Be to, labiau prinokusius vaisius išėda vapsvos. Vasarines ir ankstyvąsias rude­nines kriaušes reikia skinti savaitę anksčiau, negu jos visiškai subręsta, kai kriaušių odelė kur ne kur, ypač prie kotelio, ima gelsti. Nu­skintos kriaušės baigiamos nokinti patalpoje, kurios temperatūra ne žemesnė kaip 18- 20° C. Ilgai išsilaiko tik žieminių veislių vai­siai. Geriausiai kriaušes laikyti rūsyje arba šaldytuve maždaug 0-1°C temperatūroje (nepatartina laikyti labai šaltai).