Slyvos

slyvos
slyvos

Slyvos,

kultūriniai vaismedžiai ir vaiskrū­miai. Daugiausia auginama naminė slyva. Yra apie 2000 jos veislių. Vaismedžiai išauga 4—6 m aukščio. Odelė būna žalia, geltona, violetinė. Minkštimas žalias, geltonas, oranži­nis, rausvas; vandeningas, minkštas arba tvir­tas. Vaisiai saldūs, saldžiai rūgštūs; turi cuk­raus (8—20%), organinių rūgščių (0,4— 1,4%), vitaminų B,, B2, C, K, PP, karotino, mineralinių medžiagų. Valgomi švieži, šaldyti, tinka uogienėms, kompotams, sultims daryti. Slyvos mėgsta gerai sukultūrintas šiltokas vidutinio sunkumo ir drėgnumo dirvas. Dau­ginamos skiepijimu, kai kurios veislės — atžalomis. Derėti pradeda po 4—6 metų. Vai­sius mezga 15—30 metų. Iš medžio gaunama 15—30 kg vaisių. Ankstyvųjų slyvų vaisiai prinoksta apie liepos vidurį arba rugpjūčio pradžią, vidutinio ankstyvumo — rugpjūčio mėnesį ir vėlyvųjų — rudenį.

Pagal vaisių formą, vaisių ir vaismedžių savybes naminės slyvos skirstomos į pomolo­gines grupes. Dažnesniosios grupės: Renklo-dai. Vaisiai apvalūs, žali, gelsvi, rausvi. Mink­štas, saldus, malonaus skonio minkštimas. Vengrinės. Vaisiai pailgi, mėlyni, tvirtu, leng­vai nuo kauliuko atsiskiriančių minkštimu. Kiaušiniškosios. Vaisiai kiaušiniški bei kriau-šiški, geltoni, gelsvai rausvi arba mėlyni, vi­dutinio tvirtumo minkštimu (‘Emma Lep-perman’). Mirabelės. Vaisiai smulkūs, tvirtos konsistencijos, aromatingi. Lombardiskos. Vaisiai elipsiški, gelsvi arba rausvi, tvirtokos konsistencijos (‘Viktorija’). Damaskinės ir senžiuljenai — smulkiavaisės, gelsvos arba rausvos, labiausiai tinkamos konservuoti.

Labiausiai Lietuvoje paplitusios naminių slyvų veislės: ‘Skoroplodnaja’, ‘Emma Lep-perman’, ‘Ažano vengrinė’, ‘Paprastoji veng­rinė’, ‘Italų vengrinė’, ‘Štaro vengrinė’, ‘Edin-burginė’, ‘Viktorija’, ‘Stenli’, ‘Ana Spėt’, ‘First’, ‘Kirkė’, ‘Nansi mirabelė’, ‘Ontario’, ‘Orija’, ‘Persikinė’, ‘Rausvė’.

Kaukazinės slyvos. 3—10 m aukščio pla­taus kiaušiniško vainiko. Vaisiai geltoni, raus­vi arba tamsiai raudoni. Valgomi švieži, tinka uogienei, kompotui. Kaukazinė slyva veisiama skiepijimu. Naudojama kaip slyvų, persikų, abrikosų poskiepis. Suaugęs medis duoda 200 kg derliaus.

Dygiosios slyvos. Vaisiai mėlynai juodi su melsvu apnašu, jų minkštimas žalias, rūgš­tus, aitrus, kauliukas beveik neatsiskiria nuo minkštimo. Juose daug rauginių medžiagų, todėl šiaip jos beveik nevalgomos, daugiausia džiovinamos, vartojamos uogienei, košei, trauktinei.

Taip pat skaitykite: