Trešnės

trešnės
trešnės

Trešnės,

erškėtinių šeimos medžiai ir krū­mai. Trešnės būna 10—15 m, kartais net iki 25 m aukščio. Lapai dideli, pailgai kiaušiniški arba elipsiški, smailiomis viršūnėmis. Vai­siai — kaulavaisiai, rutuliški, sultingi, geltoni, rausvi, raudoni, kartais beveik juodi. Turi apie 15% cukraus, apie 1,1% rūgščių, 15 mg% vitamino C, karotino (provitamino A). Uogos valgomos daugiausia šviežios, galima daryti kompotą, virti uogienę. Lietuvoje dau­giausia auginamos veislės: ‘Žemaičių geltono­ji’, ‘Žemaičių juodoji’, ‘Žemaičių rožinė’, ‘Drogano geltonoji’, ‘Dnieprovka’, ‘Hedelfin-gerio’; Vytėnų bandymų stotyje išvestos nau­jos trešnių veislės ‘Jurga’, ‘Jurgita’. Trešnės gerai auga pakilesnėse, neįmirkusiose dirvose, pakenčia rūgščią reakciją ir gali augti jauri-niuose dirvožemiuose. Dauginamos skiepais. Poskiepiams naudojami šalčiams atsparių trešnių sėjinukai. 4—5 metų trešnės pradeda derėti. Suaugusi trešnė duoda iki 200 kg vai­sių. Normaliai augdamos trešnės dera kasmet. Jų amžius 80—100 metų (Lietuvoje dėl šaltų žiemų jos tiek neišgyvena). Šaltomis žiemo­mis gerokai apšąla arba iššąla. Pačių anksty­viausių veislių trešnės prinoksta birželio pra­džioje.