erškėtinių šeimos medžiai ir krūmai. Trešnės būna 10—15 m, kartais net iki 25 m aukščio. Lapai dideli, pailgai kiaušiniški arba elipsiški, smailiomis viršūnėmis. Vaisiai — kaulavaisiai, rutuliški, sultingi, geltoni, rausvi, raudoni, kartais beveik juodi. Turi apie 15% cukraus, apie 1,1% rūgščių, 15 mg% vitamino C, karotino (provitamino A). Uogos valgomos daugiausia šviežios, galima daryti kompotą, virti uogienę. Lietuvoje daugiausia auginamos veislės: ‘Žemaičių geltonoji’, ‘Žemaičių juodoji’, ‘Žemaičių rožinė’, ‘Drogano geltonoji’, ‘Dnieprovka’, ‘Hedelfin-gerio’; Vytėnų bandymų stotyje išvestos naujos trešnių veislės ‘Jurga’, ‘Jurgita’. Trešnės gerai auga pakilesnėse, neįmirkusiose dirvose, pakenčia rūgščią reakciją ir gali augti jauri-niuose dirvožemiuose. Dauginamos skiepais. Poskiepiams naudojami šalčiams atsparių trešnių sėjinukai. 4—5 metų trešnės pradeda derėti. Suaugusi trešnė duoda iki 200 kg vaisių. Normaliai augdamos trešnės dera kasmet. Jų amžius 80—100 metų (Lietuvoje dėl šaltų žiemų jos tiek neišgyvena). Šaltomis žiemomis gerokai apšąla arba iššąla. Pačių ankstyviausių veislių trešnės prinoksta birželio pradžioje.
