Vynuogės

vynuogės
vynuogės

Vynuogės.

Vynuogių uogos yra vienos vertingiausių iš vaisių ir uogų. Jos labai skanios, turi 16—25% cukrų, jose yra ver­tingų organinių rūgščių, mineralinių druskų, vitaminų (A, B, B2, Be, C, P). Vynuogės sirpsta vasaros II pusėje arba rudenį, kai ki­tų uogų sezonas baigiasi.

Pagal paskirtį visos vynuogių veislės skirstomos į 3 pagrindines grupes: šviežias valgomąsias,  vynines  ir tinkamas  džiovinti. Vynuogės — daugiametis su besidrie­kiančiu stiebu augalas. Galima auginti pieti­niame, rytiniame namų pasienyje, patvoriuo­se, prie pavėsinių, takų. Lietuvoje auginti­nos tos vynuogių veislės, kurių trumpas ve­getacijos laikotarpis ir kurios ištvermingos žiemą. Patartina auginti šias vynuogių veis­les: ‘Šiaurės aušrą’, ‘Šiaurinę’, ‘Rusiškąjį konkordą’, ‘Ivanausko rastinukę’, ‘Lidiją’, ‘Ober-len 604’ (žiemai nedengiamas) ir ‘Malengro ankstyvąją’, ‘Madlen Anževin’, ‘Pino anksty­vąją’, ‘Sabo perlą’ (jas žiemai reikia būtinai pridengti).

Vynuogės dauginamos sumedėjusiais ir žaliais ausiniais., atlankomis. Sodinamos kas 2—2,5 m, nuo sienos 30 cm atstumu. Duobės kasamos 50 cm pločio ir 70 cm gylio ir už­pilamos pūdiniu, gera daržo žeme, sumaišyta su mineralinėmis trąšomis. Į duobę beriama iki 1 kg superfosfato, 300 g kalio chlorido. Rūgšti dirva kalkinama. Geriausiai sodinti pavasarį. Per vasarą apie vynuoges žemė pu­renama, o rudenį perkasama, prieš tai patrę-šus mineralinėmis, fosforo, kalio ir organinė­mis trąšomis. Papildomai tręšiama prieš ir po žydėjimo. Vynuogės genimos rudenį, kai tik nukrinta lapai, vasarą — papildomai. De­rantys ūgliai išauga tik iš pumpurų, esančių ant praėjusiais metais išaugusių ūglių iš dvimetės medienos dalies. Todėl kiekvienais metais turi būti išauginama pakaitinių ūglių. Vienmečiai ūgliai trumpinami, paliekant 2 pumpurus, iš kurių išauga pakaitiniai ūgliai. Ūgliai, išaugę iš pumpurų, esančių ant senes­nės; medienos, paprastai nedera. Derėti skir­tame ūglyje paliekami 4—6 pumpurai. Šal­čiui jautrios vynuogės rudenį, lapams nukri­tus, po genėjimo prilenkiamos ‘ prie žemės, apklojamos 1—2 eilėmis eglišakių, užberiama maždaug 10 cm sausų lapų sluoksnis. Ant jų dar galima uždėti plėvelę arba tolį ir užpilti apie 20 cm žemės sluoksnį. Pavasarį visą ap­dangalą nuėmus, kuriam laikui palikti tik eglišakes, kad vynuogės pamažu priprastų prie šviesos.

Taip pat skaitykite: